Praėjusią savaitę San Franciske žmonių su įrenginiais, paženklintais nukąstu obuoliu, buvo daugiau nei įprasta. „Apple” organizavo kasmetinę WWDC (Worldwide Developers Conference) konferenciją. Šiame viename iš bendrovės renginių susirenka ne eiliniai naudotojai, bet fanatikai. Fanatikai tikrąja žodžio prasme.
Visi 5 tūkstančiai bilietų į konferenciją buvo išpirkti per 10 valandų. Ar dažnas renginys gali pasigirti tokiu populiarumu? Maža to, bilieto kaina siekė 1,6 tūkst. JAV dolerių (3,7 tūkst. litų), o vėliau internete jie buvo pardavinėjami triskart brangiau.
Konferencijos dieną, likus kelioms valandoms iki renginio pradžios, prie konferencijos pastato per kelis kvartalus nutįso milžiniška žmonių eilė, o „Apple” vadovas Steve’as Jobsas jautėsi lyg roko žvaigždė. Nepaisant alinamos kovos su vėžiu, S. Jobsas nusprendė pamaloninti fanatikus. Jam užlipus ant scenos iš salės pasigirdo „Steve’ai, mes tave mylime!” Jam nereikėjo nei dainuoti, nei vaidinti, nei skleisti religinių idėjų, o tik pastatyti ant kojų puikią kompaniją ir sukurti puikią rinkodaros strategiją.
Fanatikai S. Jobsu labai žavisi. Likus metams iki jo biografijos „iSteve: The Book of Jobs“ išleidimo, ši jau atsidūrė perkamiausių knygų sąrašuose „Amazon” interneto parduotuvėje. Primena lietuvius, gerais laikais pirkusius dar nepastatytus butus, pamatytus tik brėžiniuose…
Minėjau, kad S. Jobsui nereikėjo skleisti religinių idėjų, bet pasirodo, kad jo idėjos veikia fanatikus kaip religija. Mokslininkai ištyrė, kad fanatiko „iPhone” vartotojo, pamačiusio nukąsto obuolio logotipą, smegenys stimuliuojamos taip pat kaip ir tikinčio žmogaus, skaitančio Šventąjį Raštą ar meldžiantis.
Neįrodinėju, kad kiekvienas „Apple” naudotojas yra aklas fanatikas, kuriam S. Jobsas atstoja ir dievą, ir roko ar kino žvaigždę. Tačiau viskam reikalingos ribos.
