Socialinis tinklas šią kampaniją pavadino „dezinformacijos skalbykla“ ir sakė, kad ja siekta legitimizuoti melagingas žinias, jų sklaidai pasitelkiant švarios reputacijos žmones.
Pasak „Facebook“, į šias pinkles pakliuvę nuomonės formuotojai galiausiai sužlugdė šią apgaulingą įtakos kampaniją, kuriai vadovavo rinkodaros firma iš Rusijos „Fazze“.
„Manyta, kad nuomonės formuotojai neatliks namų darbų, tačiau du iš jų atliko“, – žurnalistams sakė „Facebook“ pasaulinių grėsmių stebėjimo vadovas Benas Nimmo.
„Tai išties yra įspėjimas – būkite atsargūs, kai kažkas bando įpiršti jums istoriją. Pasiaiškinkite“, – sakė jis.
„Facebook“ nurodė, kad liepos mėnesį savo socialiniame tinkle pašalino 65 paskyras, o jai priklausančioje platformoje „Instagram“ – 243 paskyras, susijusias su minėta kampanija. Be to, „Fazze“ taip pat buvo pašalinta iš platformos.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, „Fazze“ yra Jungtinėje Karalystėje registruotos reklamos bendrovės „AdNow“ patronuojamoji įmonė.
Kampanija, vykdyta vyriausybėms svarstant vakcinų nuo pandeminio koronaviruso patvirtinimą, didžia dalimi buvo orientuota į Indiją ir Lotynų Ameriką, tačiau jos taikiklyje buvo ir Jungtinės Valstijos, sakė B. Nimmo.
Pasak „Facebook“, praėjusių metų pabaigoje per fiktyvių paskyrų tinklą buvo bandoma platinti memą, esą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso pavers žmones šimpanzėmis.
Po penkis mėnesius trukusios tylos kampanijos organizatoriai nusitaikė į „Pfizer“ vakciną, tvirtindami, esą ji nesaugi, ir paskelbė tariamą „AstraZeneca“ dokumentą, esą pavogtą per kibernetinį įsilaužimą, nurodė „Facebook“.
Kampanijos organizatoriai naudojosi tokiomis interneto platformomis, kaip „Reddit“, „Medium“, „Change.org“ ir „Facebook“. Jie kurdavo klaidinančius straipsnius ir peticijas, o tada pateikdavo nuomonės formuotojams nuorodas ir grotažymes dezinformacijai apie vakcinas skleisti, sakė B. Nimmo.
„Iš esmės ši kampanija funkcionavo kaip tarpplatforminė dezinformacijos skalbykla“, – sakė jis.
Kampanija patyrė fiasko
Kampaniją demaskavo nuomonės formuotojai iš Prancūzijos ir Vokietijos, suabejoję teiginiais, pateiktais iš „Fazze“ gautuose elektroniniuose laiškuose. Tai paskatino žurnalistus nuodugniau pasiaiškinti šį reikalą, nurodė „Facebook“.
„Facebook“ nežino, kas pasamdė „Fazze“ organizuoti šią prieš vakcinas nukreiptą kampaniją. Tačiau bendrovė pasidalijo išsiaiškintais faktais su reguliavimo institucijomis, policija ir kitomis socialinės žiniasklaidos įmonėmis, sakė „Facebook“ saugumo politikos vadovas Nathanielis Gleicheris.
Kampanija, panašu, patyrė fiasko, nes praktiškai nė viena žinutė platformoje „Instagram“ nesulaukė patiktukų, o platformoje „Change.org“ paskelbtas peticijas anglų ir hindi kalbomis pasirašė po mažiau nei tūkstantį žmonių, nurodė „Facebook“.
Socialinio tinklo saugumo komanda mato tendenciją įvairiose socialinės žiniasklaidos platformose organizuoti apgaulingas įtakos kampanijas ir mėginti verbuoti gerai žinomus asmenis „melagienoms“ skleisti, sakė N. Gleicheris.
„Kai šių kampanijų taikiklyje atsiduria nuomonės formuotojai, dažnai jiems nepateikiamas visas kontekstas, kas už to stovi“, – sakė N. Gleicheris.
„Kai nuomonės formuotojai tai sužino, jie skuba apie tai paskelbti“, – pridūrė jis.
Ši žinia buvo paskelbta tęsiantis ginčui tarp „Facebook“ ir JAV administracijos dėl pastangų pažaboti dezinformacijos apie COVID-19 sklaidą ir vyriausybei dedant pastangas įtikinti populiarius socialinių tinklų veikėjus skatinti žmones skiepytis.
