rečiadienio vakarą Baltijos jūros šalių prezidentai ir Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) ketina pasirašyti memorandumą dėl Baltijos energetikos jungčių plano. Taip bus žengtas paskutinis žingsnis rengiant šį planą ir oficialiai pradėtas jo įgyvendinimas.
Tai Europos vadovų tarybos išvakarėse bus padaryta oficialios Baltijos valstybių ir EK vadovų vakarienės metu Briuselyje.
"Plano ir jį rengusios darbo grupės gimimas yra nemažas Lietuvos diplomatijos ir ankstesnių vyriausybių laimėjimas", - trečiadienį po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi teigė Premjeras Andrius Kubilius.
Vyriausybės vadovas priminė, kad šis planas yra pradėtas realizuoti dar jo oficialiai nepatvirtinus. Šio plano sudėtinė dalis yra ir elektros tiltai į Švediją ir Lenkiją, bendros trijų Baltijos šalių elektros rinkos kūrimas.
Baltijos jungčių plano įgyvendinimas yra laikomas pagrindiniu būdu mažinti Lietuvos energetinę priklausomybę po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.
Kaip ELTA jau rašė, Baltijos šalių su Švedija "Swedlink" jungties projektui papildomai numatyta skirti 604 mln. litų, o Estijos ir Suomijos elektros jungties antrajam projekto etapui - 345 mln. litų. Tai beveik 40 proc. visų lėšų, skirtų elektros jungtims Europoje.
Be kita ko, pasak Premjero, birželio 18-19 dienomis Briuselyje Europos Sąjungos valstybių vadovai spręs, kaip kovoti su ekonomikos ir finansų krize. Kaip jau rašėme, ES ketina skirti 19 mlrd. eurų verslumui skatinti ir valstybinių užimtumo tarnybų paslaugoms gerinti, kad žmonėms būtų lengviau išlikti darbo vietoje arba pereiti į naują darbą. Taip pat siekiama drauge su Europos investicijų banku parengti naują ES paskolų priemonę, siekiant teikti mikrokreditus verslui pradėti arba labai mažai įmonei steigti.
Europai vadovai svarstys ir klimato kaitos paketą, taip pat turėtų įsipareigoti solidariai spręsti Baltijos regiono energetikos izoliacijos panaikinimo problemas .
Pasak A. Kubiliaus, EVT bus gausiai diskutuojama apie naujos kadencijos Europos Komisijos vadovo skyrimą. Dabartinis Komisijos pirmininkas Ž. M. Barozas sutiko būti iškeltas kandidatu šioms pareigoms dar vienai kadencijai. Prognozuojama, kad jis ir liks vadovauti Komisijai.
Pasak Premjero, taip pat bus svarstomas klausimas dėl papildomų garantijų Airijai siekiant sėkmingo referendumo dėl Lisabonos sutarties.
"Mes čia matome tik vieną svarbų aspektą: nenorėtume, kad tos garantijos reikalautų kokių nors papildomų ratifikavimų, susijusių su Lisabonos sutarties įgyvendinimu Lietuvoje", - sakė A. Kubilius.
