Pasinėrę į skandalą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos šalies politikai pamiršo, kad Lietuva – teisinė valstybė, kuriai privalu laikytis tarptautinių sutarčių ir gerbti tarptautinių teismų sprendimus, rašo „Lietuvos rytas“.
Atgaivinti jų atmintį rengiasi Europos Taryba (ET). Vasario pradžioje į posėdį susirinkęs ET ministrų komitetas svarstys, kodėl Lietuva nevykdo Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimų.
Lietuva beveik prieš trejus metus buvo įpareigota pakeisti Liustracijos įstatymą, bet Seimas baigė dar vieną sesiją to nepadaręs.
„Lietuva atrodo klaikiai. Aš tikiuosi, kad kraštutinės sankcijos – pašalinimo iš ET – nebus griebtasi“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
2004-ųjų liepą Strasbūro teismas pirmą kartą konstatavo, kad valstybė pažeidė savo piliečių, buvusių KGB darbuotojų Kęstučio Džiauto bei Juozo Sidabro teises pagal du Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius – teisę nebūti diskriminuojamam ir teisę į privataus gyvenimo apsaugą.
Buvęs generalinės prokuratūros darbuotojas K.Džiautas ir buvęs mokytojas J.Sidabras teismui skundėsi, kad negali rasti darbo privačiame sektoriuje.
Įstatymas draudžia buvusiems KGB darbuotojams iki 2009 metų būti advokatais, notarais, dirbti ryšių sistemoje, saugos tarnybose, bankuose, teikti privačių detektyvų paslaugas, dirbti švietimo įstaigose, eiti bet kokias pareigas, susijusias su ginklo turėjimu.
Ši įstatymo norma pripažinta diskriminuojančia privatų gyvenimą.
Strasbūro teismas beveik prieš dvejus metus išnagrinėjo buvusių KGB darbuotojų teisininkų Raimundo Rainio ir Antano Gasparavičiaus skundą.
Nustatyta, kad jie buvo diskriminuojami dėl to paties Liustracijos įstatymo nuostatų – prarado darbą privačiose įstaigose ir neteko galimybės įsidarbinti daugelyje privačių įmonių iki 2009 metų.
„Lietuva įvykdė teismo sprendimą sumokėti kompensacijas. Tačiau kita dalis neįvykdyta – Europos žmogaus teisių konvencijai prieštaraujančios įstatymo nuostatos tebėra nepakeistos“, – „Lietuvos rytui“ pripažino Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė.
„Greičiausiai po ET ministrų posėdžio bus parengta rezoliucija – Lietuva gaus dar vieną signalą apie būtinumą nedelsiant imtis priemonių“, – sakė E.Baltutytė.
Kontroliuojantis EŽTT sprendimų vykdymą ET ministrų komitetas nuolat klausinėja mūsų šalies atstovų, kada bus pagaliau įvykdyta bendroji priemonė, pašalinanti nustatytų pažeidimų priežastis.
„Nėra gerai, kad Lietuva, turėdama nedaug sprendimų, nesugeba jų įvykdyti.Atrodome nekaip“, – pripažino E.Baltutytė.
