Seimas šią savaitę 75 balsais „už“, dviem parlamentarams balsavus „prieš“ ir 24 susilaikius priėmė tokias Teisingumo ministerijos inicijuotas pataisas. Jos įsigalios pasirašytos prezidento.
Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, Lietuva turi užtikrinti čia gyvenančių ES piliečių teises ir į nacionalinę teisę įtraukti ES standartus atitinkančias tarptautines nuostatas.
Kita vertus, ji pažymi, kad šis siūlymas nesuteikia galimybės ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, būti renkamiems Seimo nariu ar prezidentu.
Iki šiol galimybę būti vienu iš politinės partijos steigėju turėjo tik Lietuvos piliečiai.
Nuo 2019 metų ES piliečiai taip pat gali tapti Lietuvoje registruotų partijų nariais, bet ne steigėjais.
Pataisoms įsigaliojus, Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius gyvenantis pilnametis ES pilietis galės būti politinės partijos bendrasteigėju.
Teisingumo ministerijos duomenimis, partijų steigimas ir buvimas jos nariu ES piliečiams nėra ribojami Belgijoje, Danijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Bulgarijoje bei kitose ES šalyse narėse.
Nuo 2019 metų ES valstybių narių piliečiams, įgijusiems teisę gyventi Lietuvoje ir čia gyvenantiems ne mažiau kaip šešis mėnesius, yra sudaryta galimybė tapti partijos nariais.
Tuomet Teisingumo ministerija pranešė, kad Lietuvos politinėms partijoms priklausė keturi kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Iš viso politinėse partijose yra apie 120 tūkst. žmonių.
