Kadangi reikėjo veikti greitai, daug svarbių krizės įveikimo sprendimų buvo priimta ne iki galo skaidriai, nedalyvaujant parlamentams. M. Šulco nuomone, daugelis jų nebuvo optimalūs ir sukėlė „Briuselio diktato“ įvaizdį visuomenėje, nes Europos Parlamentas (EP) į juos buvo per mažai įtrauktas. Pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmas – pagalbos krizės ištiktoms euro zonos šalims fondas – buvo sukurtas ne ES teisės rėmuose, todėl EP negali jo prižiūrėti.
Vis dėlto Europos Parlamentas, pasak jo pirmininko, padarė labai daug, kad krizė būtų įveikta: „Patobulinome esminius teisės aktus, pavyzdžiui, dėl bankų kapitalo reikalavimų, trumpalaikio vertybinių popierių skolinimo, prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, rizikos draudimo fondų, finansų priežiūros, vėluojančių mokėjimų ir daug kitų. EP dėka buvo nustatytos bankininkų premijų lubos. Vėliausias pavyzdys yra bendras pertvarkymo mechanizmas, kuris yra bankų sąjungos dalis. EP pasiekė, kad sprendimą dėl banko uždarymo ar pertvarkymo bus galima priimti paprasčiau ir greičiau, fondas sunkumų patiriantiems bankams gelbėti bus įkurtas anksčiau, o valstybės skola bus atskirta nuo bankų skolų, taigi bankai nebebus gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais. Beje, Europos Parlamentas pirmasis pasiūlė bankų sąjungos idėją, kurią Europos Vadovų Taryba įgyvendino tik po dvejų metų.“
EP pirmininkas atkreipia dėmesį į sustiprėjusias valstybių parlamentų galias priimant ES sprendimus ir ragina jomis naudotis. „Europos Parlamentas ir valstybių parlamentai yra ne konkurentai, o partneriai, užtikrinantys demokratiškesnę ES“, – priduria M. Šulcas. Jis kviečia užtikrinti, kad svarstant krizės įveikimo priemones parlamentai nebūtų apeinami, o ekonominiai procesai nevaldytų politikos – atvirkščiai, ekonomika turi būti reguliuojama politinių sprendimų, kuriuos priima žmonių išrinkti atstovai. Jo įsitikinimu, būtent per mažai reguliuojama rinka, kartu sparčiai besivystant technologijoms, sukėlė krizę.
„Parlamentai ir politinės partijos turi elgtis atsakingai. Ten, kur krizei įveikti reikia visų partijų sutarimo, jis turi būti pasiektas. Partijos turėtų vengti rinkti politinius taškus ekonominių sunkumų sąskaita“, – pažymi Europos Parlamento vadovas.
