Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis penktadienį Seime pristatė Europos Komisijos (EK) parengtą 2018 metų Lietuvos ekonomikos iššūkių analizę. Šios ataskaitos pagrindu Lietuva gegužę sulauks rekomendacijų.
Skatina atidžiau rūpintis darbuotojais
Tarp didžiausių Lietuvos iššūkių EK įvardino būtinybę didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą.
„Investicijos į žmogiškąjį kapitalą – reikia aktyvesnių veiksmų. Pajamų nelygybė ir skurdas vis dar vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Bendras besimokančių žmonių skaičius išlieka žemas, nors diplomą turinčių žmonių skaičius – didelis. Socialinės paramos, gerovės sistema atsilieka nuo ekonomikos augimo dėl to žmonių nuotaika išlieka prasta“, - posėdyje kalbėjo V. Andriukaitis.
Savo ruožtu ūkio ministras Virginijus Sinkevičius žadėjo, kad ministerija rūpinsis darbuotojų skatinimo ir tobulėjimo įrankiais. Kadangi mažiau nei 50 proc. šalies gyventojų turi bent vidutinius skaitmeninio raštingumo įgūdžius, ministerija investuos per 100 mln. Europos socialinio fondo lėšų būtent į darbuotojų kompetencijas.
Ekonomika auga, bet skurdas klesti
Ataskaitoje išryškinami socialinės nelygybės ir skurdo klausimai – nors šalies ekonomika sparčiai auga, šios problemos išlieka opiausios.
„Pirmasis iššūkis – skurdo, pajamų nelygybės, socialinės atskirties iššūkiai. Jie neleidžia matyti, kad ekonominio augimo nauda yra socialiai įtraukianti. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą nėra pakankamos. Investavimas į ligų prevenciją ir profilaktines programas – žemas. <...> Mokesčių sistemos srityje esmines reformos kol kas neatsiskleidžia“, - sakė eurokomisaras.
Europos komisaras paskatino pagalvoti ir apie naujus mokesčius, teigdamas, kad „aplinkosaugos mokesčiai ar turto mokesčiai išlieka aktualūs ir būtų raginimas apie tai galvoti“.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis akcentavo, kad per pastaruosius metus ministerija ėmėsi priemonių, kurios turi teigiamai paveikti šiuos rodiklius, tačiau duomenys dar neatsispindi ataskaitoje.
„Vaiko išmoka 30 eurų, kuri paliečią šeimas, auginančias 3 ir daugiau vaikų. Čia mažėjimas skurdo daugiau nei 10 proc. Tai reikšmingas pokytis. Šeimoms, įvaikinusioms vaiką, pradėta mokėti įvaikinimo išmoka, sudarytos palankesnės sąlygos gauti piniginę paramą.
Dėl pajamų nelygybės, padidintas MMA, padidintas NPD. Bazinės šalpos pensijos dydis pakeltas, pradėta indeksuoti našlių pensija, o nuo šių metų – indeksuojamos visos pensijos. Užimtumo įstatyme daug naujovių atsirado, centralizuojamos darbo biržos. Svarbiausia išlaikyti tos politikos kryptį“, - kalbėjo E. Bingelis.
Sveikatos srityje tikisi daugiau pastangų
Nepaisant to, kad šalyje per pastaruosius metus imtasi gana griežtų priemonių, skatinti sveikesnį gyvenimo būdą ir kovoti su žalingais įpročiais, EK konstatuoja, kad į sveikatos politiką turėtų įsitraukti ir savivaldybės.
„Lietuvoje vis tiek reikia sisteminių ilgalaikių priemonių, įgyvendinant tas priemones visose šalies viešojo sektoriaus srityse. Problemos negali būti išspręsti tik gydymo įstaigų priemonėmis, todėl būtina į sveikatinimo veiklas aktyviau įtraukti savivaldybes“, - kalbėjo V. Andriukaitis.
Komisija taip pat pastebi, kad Lietuva sveikatinimo tikslams nepakankamai išnaudoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.