Interneto žiniasklaidos asociacija ir UAB „All Media Lithuania“ pirmadienį pateikė skundą Europos Komisijai (EK) dėl valstybės pagalbos teikimo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) pažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.
Į Europos Komisiją kreipėsi UAB „All Media Lithuania“, valdanti naujienų portalą tv3.lt, naujienų portalai Delfi, 15min ir Lrytas. Skundas Briuseliui pateiktas pirmadienį.
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovo Arnas Marcinkaus teigimu, Lietuvos žiniasklaidos grupės išanalizavo kitų šalių patirtį ir nustatė, kad dabartinis LRT finansavimo modelis neatitinka Europos Komisijos taisyklių. Pasak jo, jokiu būdu nesiekiama pakeisti LRT finansavimo modelio iš valstybės biudžeto. A. Marcinkus tikina, kad toks modelis yra visiškai įprastas kitose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau kitos žiniasklaidos rinkos žaidėjos reikalauja aiškumo.
„Europoje egzistuoja tam tikros taisyklės, kaip tai turi būti daroma. Jeigu Europoje kalbama apie tai, kad visuomeninis transliuotojas turi vykdyti tam tikrą misiją, kurios vykdymą ir sąnaudas turi kontroliuoti nepriklausomos institucijos, tai LRT tokios kontrolės neturi ir pati viena sprendžia kokiu mastu jai konkuruoti su komerciniais rinkos dalyviais. <...> Siekiama aiškumo ir sąžiningos konkurencijos“, – kalbėjo A. Marcinkus.
Iš Lietuvos valstybės biudžeto, visų mokesčių mokėtojų pinigų, LRT nuo 2015 m. iki šių metų pabaigos bus gavusi 227 mln. eurų dydžio finansavimą, kurį kiekvienais metais tvirtindavo Seimas.
Jeigu 2015 m. visuomeniniam transliuotojui iš valstybės biudžeto buvo skirti 29 mln. eurų, šiemet skiriamas finansavimas siekia jau daugiau nei 46 mln. Tai gerokai viršijo žiniasklaidos rinkos augimo tempus. Kita vertus, šiuo metu aiškėja, kad toks finansavimas pažeidžia ES valstybės pagalbos taisykles.
Kaip sako EK inicijuotoje byloje pareiškėjus atstovaujantis „Ellex Valiūnas“ partneris, advokatas Karolis Kačerauskas, Seimo tvirtinamas finansavimas visuomeniniam transliuotojui atitinka visus ES valstybės pagalbos požymius, todėl jis turėjo būti suderintas su EK.
„Tai nebuvo padaryta. Todėl pagal galiojančias taisykles, tokia valstybės pagalba yra laikoma neteisėta ir privalo būti sugrąžinta į valstybės biudžetą“, – sako K. Kačerauskas.
Taip pat, jo teigimu, reikia atkreipti dėmesį, kad nuo 2015 m. Lietuvoje galiojantis visuomeninio transliuotojo finansavimo modelis iš principo netenkina prielaidų, kurių EK tikisi iš valstybės pagalbos priemonių. K. Kačerausko teigimu, skirdama finansavimą Lietuva neužtikrino, kad LRT transliuojamas ir internete skelbiamas turinys nekonkuruotų su komercinių rinkos dalyvių siūlomu turiniu.
Advokatas tikino, kad valstybės pagalbos taisyklės nurodo, kad visuomenei turėtų būti teikiama paslauga, kurios negali pateikti įprastos rinkos sąlygos. K. Kačerausko tvirtinimu, LRT įstatymas apibrėžia principus, pagal kuriuos turėtų veikti nacionalinis transliuotojas.
„Bet tie principai yra gana išplaukę“, – teigė K. Kačerauskas.
Pasak jo, gana subjektyvu nustatyti, ar LRT veikla vienaip ar kitaip atitinka įstatyme nurodytus principus. Advokato teigimu, LRT reikalinga ir efektyvi kontrolės institucija, nes dabar egzistuojanti LRT Taryba yra veikiama interesų konfliktų, tad reikalinga nepriklausoma, išorėje veikianti kontrolės institucija.
Kitas ydingas aspektas, K. Kačerausko nuomone, yra, kai LRT naudoja valstybinį finansavimą išeidama iš savo misijos ribų. Tai, anot specialisto, yra aiškiausiai matoma su LRT naujienų portalu.
„LRT portalas kaip toks nėra numatytas LRT įstatyme. <...> Nėra įpareigojimo vystyti tokią veiklą. Nepaisant to, valstybės finansai į tokią veiklą yra nukreipiami“, – kalbėjo K. Kačerauskas.
A. Marcinkaus antrina, kad LRT įstatyme nėra nei pareigos, nei pavedimo vykdyti naujienų portalo veiklą.
„Tačiau LRT vienašališkai nusprendė investuoti jai skirtas valstybės lėšas šiame segmente siūlydama turinį, kuris niekuo nesiskiria nuo siūlomo komercinių rinkos dalyvių. Tokiu būdu valstybinis finansavimas iškreipia ir taip konkurencingą rinką bei palaipsniui išstumia iš jos komercinius rinkos dalyvius“, – sakė A. Marcinkus.
Advokato tikinimu, atsakingos institucijos nesužiūrėjo, kad LRT portalo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, nors to nenumato įstatymas.
Kita problema, pasak K. Kačerausko, LRT skiriamo finansavimo dydis nėra niekaip susietas su LRT sąnaudomis ir neturi nepriklausomo bei efektyvaus sąnaudų kontrolės mechanizmo.
Tokios kontrolės nebuvimas, anot specialisto, sudaro LRT prielaidas dalyvauti reklamos rinkoje mažesnėmis, nei rinkos kainomis, bei mokėti už perkamą turinį daugiau nei gali komerciniai rinkos dalyviai veikiantys rinkos sąlygomis. Dėl šių priežasčių, advokato teigimu, Lietuvoje galiojantis LRT finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją ir iš principo negali būti suderintas su Europos Komisija.
„Turime tą situaciją, kad pats finansavimo modelis yra ydingas“, – tikino K. Kačerauskas.
Nepriklausomiems žiniasklaidos kanalams nerimą kelia ne tik nesąžiningos ir galiojančius teisės aktus pažeidžiančios konkurencijos sąlygos, bet ir pats EK bei teismų praktikos neatitinkantis nacionalinio transliuotojo modelis.
Skundo teikėjai siekia dviejų tikslų. Pirma, siekiama, kad neteisėta valstybės pagalba, teikta nuo 2015 m., būtų grąžinta į valstybės biudžetą. Antra, skundo teikėjai tikisi, kad bus peržiūrėtas dabartinis LRT finansavimo modelis.
A. Marcinkus pabrėžia, kad skundas nėra nukreiptas prieš LRT. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovo tvirtinimu, skundas nukreiptas į įstatymų leidėjus, kurie, keisdami LRT įstatymą, nesuderino jo su Europos Komisija. Nors toks finansavimo modelis taikomas nuo 2015 m., A. Marcinkaus teigimu, prireikė laiko, kol buvo surinkta informacija apie kitų šalių patirtį, tokių skundų nagrinėjimo tvarką.
„Čia kaip pūlinys. Gali laukti kažkiek laiko, bet reikia vieną kartą imti ir sutvarkyti“, – kalbėjo A. Marcinkus.
Per artimiausią savaitę skundas bus užregistruotas EK registruose, o per kelis mėnesius Komisija apsispręs dėl formalaus tyrimo pradėjimo prieš Lietuvą. Europos Komisija jau yra priėmusi apie 40 sprendimų, nurodančių suderinti valstybės pagalbą Europoje veikiantiems visuomeniniams transliuotojams bei koreguoti tokią pagalbą reguliuojančius įstatymus.
Iš Nyderlandų visuomeninio transliuotojo dėl analogiškai skirtos neteisėtos valstybės paramos buvo išieškotas beveik 77 mln. eurų finansavimas. Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos ir daugelio kitų šalių nacionalinių transliuotojų finansavimo modeliai buvo pakeisti to pareikalavus Europos Komisijai.