Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai, įskaitant bankus, aukštus pareigūnus, įmones. Šiuo metu Bendrija tariasi dėl 11 sankcijų paketo Kremliui, o Lietuva siekė, kad jame vienokiu ar kitokiu būdu atsidurtų Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“. Visgi šis Lietuvos reikalavimas nebus įtrauktas.
„Paketas yra paskutinėje savo priėmimo stadijoje. Buvo tiek kompromisų, kiek reikėjo, kad dėl jo apskritai būtų sutarta. Paketas labiau skirtas sankcijų apeidinėjimui mažinti.
Jis sudaro teisinį mechanizmą į sankcijų sąrašus įtraukti įmones arba sektorius iš valstybių, kurios nėra tiesiogiai susijusios su karu, bet padeda sankcijas apeiti. Europos Sąjunga iki šiol neturėjo to antrinių sankcijų mechanizmo instrumento.
Tokį turi Jungtinės Amerikos Valstijos, kai apeinančioms įmonėms taip pat galime taikyti sankcijas. Europoje to nebuvo galima daryti“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pasak jo, neaišku, ar atsiradęs naujas techninis mechanizmas iškart pradės veikti, nes ir tam reikalingas valstybių sutarimas.
Kol Europoje kai kurios valstybės vis dar stabdo stipresnių sankcijų priėmimą, Lietuva nesėdi rankų sudėjusi. G. Landsbergio teigimu, analizuojama galimybė dėl nacionalinių apribojimų taikymo.
„Europos teisė leidžia tam tikrus apribojimus taikyti, ypač dvigubos paskirties prekėms, jei jos per Lietuvos išorinę sieną, per Europos Sąjungos išorinę sieną, įrodomai patenka kariaujančiai valstybei arba valstybei agresorei – Rusijai arba Baltarusijai. Tokios priemonės analizuojamos, derinamos, jei pavyks padaryti, Lietuva galės šiek tiek pati riboti tuos srautus, netgi nesiekdamas konsensuso tarp kitų valstybių“, – aiškino G. Landsbergis.
Ministras nenorėjo sakyti, kad Lietuvos netenkina europinių sankcijų sparta, tačiau akcentavo, kad anksčiau nebuvo tokio reiškinio kaip sankcijų apeidinėjimo todėl, kad nebuvo tiek sankcijų Rusijai.
„Tai naujas politinis reiškinys, kuriam reikalingas naujas politinis atsakas. Dėl to, Europos Sąjunga kuria instrumentus, kurių dešimtmečiais nereikėjo ir jų neturėjo. Dėl to, ir Lietuva, esančioje unikalioje geografinėje situacijoje – išorinės sienos – ieško geriausių instrumentų, kad mūsų siena nebūtų naudojama tam, kad siena būtų apeinama“, – tikino G. Landsbergis.
Lietuvos banko skaičiavimais, pernai, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Manoma, kad reeksportu maskuojamas sankcionuotų prekių įvežimas į Rusiją.
Lietuvai siekiant, kad ES įvestų sankcijas Rusijos branduolinei korporacijai „Rosatom“, G. Landsbergis anksčiau sakė, kad jas galima išskaidyti į septynias atskiras dalis ir dėl kiekvienos iš jų spręsti atskirai.
