Penktadienį Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija pasirašė Eurazijos sąjungos sukūrimo iki 2015 metų deklaraciją. Į Maskvą atvyko Kazachstano prezidentas Nursaltanas Nazarbajevas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir kartu su Dmitrijumi Medvedevu jie sukūrė atsvarą Europos Sąjungai.
Deklaracijoje numatoma Eurazijos ekonominė integracija, kuri padės sukurti Bendrą ekonominę erdvę, kuri remtųsi Pasaulio prekybos organizacijos normomis ir principais, bei sudarytų sąlygas prisijungti ir kitoms valstybėms.
Geostrateginis poslininkis
Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Petras Auštrevičius Eurazijos sąjungos įkūrimą įvertino, kaip tam tikrą geostrateginį poslinkį. Anot jo, trijų šalių išreikštos iniciatyvos dalyvių rinka potencialiai platesnė, nes taikytina visoms Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) narėms.
„Šios idėjos generatoriui ir pagrindiniam rėmėjui Vladimirui Putinui gyvybiškai svarbu, kad tame dalyvautų daugiau nei trys valstybės. Manau, jo tikslas – plėsti sąjungą ir sukurti alternatyvą galimam dalyvių bendradarbiavimui kitose struktūrose. Šį žingsnį priimu rimtai, nes politinė iniciatyva visada pradedama užpildyti turiniu“.
Eurazijos sąjunga – geresnė NVS alternatyva
Atsižvelgdamas į NVS ir Muitų sąjungos neefektyvumą bei lėtumą, P. Auštrevičius pabrėžė, kad su tokia politinės iniciatyvos dinamika ir finansiniais resursais galima padaryti reikšmingų žingsnių Eurazijos sąjungoje.
Paklaustas, kuo konkrečiai NVS neįtiko Rusijai ir buvo sukurta kita sąjunga, jis pavadino NVS amorfiška organizacija, neturinčia perspektyvos, kurioje daugelis valstybių-narių žiūri į priešingas puses.
Nepalanki Lietuvai organizacija
URK pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas patikino, kad tai nebus organizacija, palanki Lietuvai ir ji kuriama tam, kad būtų atsiribota nuo kai kurių valstybių.
„Manau, pasireikš tam tikras šių šalių ekonominis finansinis uždarumas ir savotiškas izoliavimas. Nežinia, kaip viskas apsisuks Lietuvai, gal praktinis interesas arba verslinis apsukrumas tuos dalykus ir įveiks, bet politiškai bus sukurta tam tikra bazė izoliacijai“, - svarstė jis.
Pasak P. Auštrevičiaus, nors Lietuva jaučiasi saugi, būdama kolektyvinio saugumo ir ekonominio politinio saugumo organizacijų nare, ji lieka neabejinga tokioms kaimynystėje esančioms ir demokratinį kelią galinčioms pasirinkti valstybėms kaip Baltarusija ar Ukraina.
Grėsmė Lietuvos prekybai su kaimynėmis
„Dėl šių valstybių sielų ir polinkio ir vyksta ši didžioji geopolitinė kova. Mums ne tas pats, kokia bus šių valstybių politinė ir ekonominė raida. Lietuva turi daryti įtaką toms institucijoms ar organizacijoms, kurių veiksmai šių valstybių atžvilgiu turi būti kitokie“, - svarstė jis.
Taip pat pašnekovas akcentavo Muitų Sąjungos veiksmus, kuri yra pakeitusi prekybos proporcijas ir tarifus Lietuvai.
„Eurazijos sąjunga be ekonominės integracijos yra tuščias dalykas, todėl Rusija skatins šiuos procesus ir turės įtakos investiciniams ir infrastruktūriniams projektams. Turint omenyje Lietuvos priklausomybę nuo aktyvios prekybos su kaimynais, galima daryti prielaidą, kad mūsų laukia rimti pokyčiai“, - reziumavo jis.
