Bet jeigu kainos ir pakito, tai jos kilo nebūtinai dėl to, kad pardavėjai ir paslaugų teikėjai savo „žaidimus“ nusprendė sužaisti anksčiau, negu jos bus pradėtos stebėti, sako kai kurie ekspertai, primindami, kad jos kinta dėl daugybės kitų priežasčių. Vis dėlto neneigiama, kad kainos pamažu „apvalinamos“, kad eurais jos būtų mielesnės akiai...
Kainas apvalins „patogiai“
Rinkodaros ekspertai prognozuoja, kad įvedant eurą įvairūs produktai ir prekės apčiuopiamai pabrangti neturėtų, o labiausiai ūgtelėti gali paslaugų sektoriaus kainos. Tačiau tai esą sietina ne tik su kainų apvalinimu ir noru šiek tiek uždirbti iš valiutos keitimo, bet ir su tuo, kad Vyriausybė paragino perskaičiuoti darbuotojų atlyginimus į didesnę pusę.
Tačiau bent jau grožio paslaugų teikėjai teigia neketinantys patys didinti kainų, jei taip elgtis neprivers kiti dalykai.
„Mes jau taip pat pradėjo skelbti kainas ne tik litais, bet ir eurais. Ir niekas specialiai jų nekelia, tačiau sumas mes bandome apvalinti taip, kad būtų patogu atsiskaityti. Manau, kad tai daryti laikantis protingų ribų normalu – juk nepaliksi po kablelio „nnn“ euro centų. Tarkime, jeigu bus 34 kablelis kažkiek eurocentų, rašysime 35, bet ne 36 ar 40 eurų“, – naujienų portalui balsas.lt sakė Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, grožio salono savininkė Jolanta Mačiulienė.
„Pavyzdžiui, mūsų salone moteriškų trumpų plaukų kirpimas (galvos plovimas, modelinis kirpimas ir suformavimas) kainuoja 50 litų. Kaip tik vakar skaičiavome, kiek bus eurais. 15 lyg ir per mažai, 20 per daug. Nutarėme, kad kainuos 16 eurų“, – pasakoja ji. Moteris priduria kalbėjusi ir su kolegomis, ir niekas, pasak jos „neketina išpūsti kainų“.
„Visi šiek tiek koreguoja, kad būtų patogiau suapvalinti, bet negirdėjau, kad kas nors ketintų paslaugą, kuri kainavo 35 litus, paversti 20 eurų kainuojančia paslauga“, – sako ji.
Sausį kirpėjai atostogaus
J.Mačiulienės teigimu, gerokai kilstelėti kainas nenaudinga jiems patiems, nes klientai paprasčiausiai gali išeiti kitur.
„Latvijoje kainų šuolis mūsų sektoriuje buvo gana didelis. Bet manau, kad mes stengsimės labai neišgąsdinti savo klientų išpūstomis kainomis – juk mums taip pat reikės gyventi ir dirbti toliau, ir nė vienas protingas meistras nenorės išvaikyti savo klientų, kurie pas jį ateina 20 metų. O tie, kurie didins kainas norėdami pasipelnyti, pralaimės, nes žmonės pradės ieškoti kainos, kurią mokėjo anksčiau, atitikmens, ir išeis ten, kur jos nepakilo“, – aiškina J. Mačiulienė.
Vis dėlto Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė prognozuoja, kad sausį grožio paslaugų teikėjai daug klientų nesulauks.
„Stabtelėjimas bus. Žmonės po tokių permainų įjungia taupymo programą. Taip buvo, kai prie litų perėjome: galvoja, kad jau reikia kirptis, bet truputį palauksiu, pažiūrėsiu, kaip čia bus, pirma susimokėsiu visus mokesčiu, o tada žiūrėsiu, kiek pinigų kitiems dalykams liko, – sako ji ir priduria: – Pirmą mėnesį, aš manau, mes galėsime atostogauti, nes niekas nepuls į grožio salonus. Žmonės pirmiausia susimokės mokesčius, pasiskaičiuos, kokią dalį atlyginimo išleidžia būtiniems dalykams, nes iš pradžių visada šiek tiek būna baugoka, ir tik po to ateis pas mus“.
Kas augina kainą?
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, jog kainos šiek tiek kils. Jo teigimu, taip nutiks dėl kelių priežasčių.
„Įvedus eurą, pasikeitus investicijų sąlygoms, atsiradus naujoms ūkio sąlygoms kainos į visa tai sureaguos“, – neseniai Seime pareiškė finansų ministras. Anot jo, didėti kainas skatins ne tik „apvalinimo efektas“ ir spartesnis ekonomikos augimas, bet ir galimybė pasinaudoti pirkėjų neatidumu. Anot jo, mokslininkai apskaičiavo, kad šios priežastys „yra atsakingos už 0,2–0,3 procentinio punkto bendrame infliacijos indekse“.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2015 metais Lietuvos ekonomika augs 4,3 proc., realus BVP 3,4 proc., o padidėjęs ekonomikos augimo tempas, pasak R. Šadžiaus, taip pat „provokuoja truputį spartesnį kainų augimą“.
Augs ir infliacija. Anot R. Šadžiaus, šiemet prognozuojama 1 proc. infliacija, o kitais metais – jau iki 2 proc. dar kitais, jei ekonomika augs ne mažiau kaip 4 proc., infliacija gali išaugti ir iki 2,9 proc. „Bet tai nereiškia spartaus kainų augimo“, – teigė ministras.
Lietuvos bankas (LB) taip pat neslepia, kad šioks toks kainų šuolis dėl euro įvedimo bus – apie 0,2-0,3 proc. – maždaug tiek, kiek kainos pirmaisiais metais augo kitose eurą įsivedusiose šalyse. LB net įvardija pagrindines kainų augimo, kai šalyje keičiama valiuta, priežastis. Jos keturios.
Pirmoji: pardavėjai siekia, kad būtų patogų skaičiuoti grąžą, o kainos atrodytų patraukliai, todėl konvertuojant iš vienos valiutos į kitą, jos „suapvalinamos“ į didinimo pusę.
Antroji: dėl valiutos pasikeitimo įmonės patiria tam tikrų vienkartinių sąnaudų ir jas, kaip rodo Nyderlandų patirtis (2002 m.), perkelia vartotojams.
Trečioji: pasikeitus valiutai, vartotojams sunkiau palyginti ankstesnes ir naujas prekių kainas, arba jie neskiria tam pakankamai dėmesio, todėl pardavėjai tuo pasinaudoja.
Ketvirtoji: dėl valiutos pasikeitimo pardavėjai peržiūri visas kainas vienu metu, nors paprastai jos nustatomos tam tikram laikotarpiui ir per jį nekinta.
Kas dar gali auginti kainas ir kaip ginsimės nuo to augimo – skaitykite antroje šio straipsnio dalyje. O gal jūs norite sužinoti, kad kai kurių ekonomistų teigimu nedidelis kainų augimas mums net naudingas? Apie tai, kodėl jie taip teigia – taip pat antroje dalyje.
