Dabartinė Vyriausybė savo nutarimu patvirtino, kad 2023 m. kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos sudarys 543 mln. eurų – tai yra panašiai kaip 2022 m., kai jos sudarė beveik 532 mln. eurų.
„2019–2020 metų sandūroje didžiausias Sauliaus Skvernelio ministrų kabineto ir visuomenės dėmesys nukrypo ne į žvyrkelius ir ne valstybinius kelius, o į vieną keliuką vieno kaimo Upės gatvėje. Ir dabar opozicija, kurioje aktyviai veikia S. Skvernelis, kelių priežiūros planavimą staiga nori paversti valstybiniu iššūkiu, tarsi mums neužtektų migracijos krizės, karo Ukrainoje ir didelės infliacijos. Kelių tvarkymas ir priežiūra valstybėje yra einamasis, kasdieniškas klausimas, o ne Seimo rezoliucijų žanro problema“, – aiškina E. Gentvilas.
Jis atkreipia dėmesį, kad praėjusios kadencijos pradžioje užsibrėžus išasfaltuoti 600 km žvyrkelio 2017 m., realiai buvo paklota 466 km asfalto. Kitais kadencijos metais kelių planavimas taip pat buvo nenuoseklus: dar iki pandemijos, 2019 m., praėjęs Seimas patvirtino 524 mln. eurų kelių programos biudžetą, tačiau leido naudoti tik 382 mln. eurų – tai yra 73 proc. visų lėšų. 2020 m. pradžioje ankstesnioji Vyriausybė patvirtino 590 mln. eurų siekusį kelių programos biudžetą, iš pradžių neleido jo viso naudoti, o nuo 2020 m. kovo 18 d. – leido. Be to, 2020 m. balandį Vyriausybė keliams tiesti ir remontuoti paskirstė dar 150 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
„Per pandemiją valstybei pasiskolinus lėšų, metinis kelių biudžetas buvo išpūstas iki rekordinio, juolab kad toliau auganti ekonomika iš esmės sudarė sąlygas dosnumui. Vis dėlto šiuo metu patirdami karo ir kainų sukeltų reiškinius, nesitikėkime permesti dar daugiau viešųjų išteklių į asfaltą, todėl opozicijos rezoliucijai nepritarėme“, – sako liberalų seniūnas.
Opozicijos rezoliucijos dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo ir valstybinės reikšmės kelių ketvirtadienį Seime nepalaikė nė vienas valdančiųjų atstovas.
