Lietuvoje galiojanti tvarka vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis nepažeidžia Europos Sąjungos (ES) teisės, ketvirtadienį paskelbė ES Teisingumo Teismas.
ES teisė nedraudžia atsisakyti pakeisti civilinės būklės aktų įrašuose įrašytus vardus ir pavardes, jei toks atsisakymas negali suinteresuotiesiems asmenims sukelti rimtų nepatogumų.
Europos Teisingumo Teismas pažymi, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, elementų.
Dėl Sutarties nuostatų, susijusių su Sąjungos pilietybe, Teisingumo Teismas primena, kad nors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.
Aktyviai prieš neleituviškų rašmenų naudojimą rašant pavardes dokumentuose kovojantis Seimo narys Gintaras Songaila, kurį Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai neseniai pašalino iš savo gretų, sakė tikėjęsis būtent tokio sprendimo. „Mes ir tikejomės tokio sprendimo, nes anksčiau gilinomės ir į Europos žmogaus teisių teismo sprendimus tokiuose ginčuose ir dabar matome, kad į Liuksemburgo teismo sprendimo motyvus sudėti tie patys postulatai, kuriais ir mes motyvavome savo siūlomas nuostatas“, – džiaugėsi G. Songaila.
Tautininkų lyderis pastebėjo, kad teismo sprendimas Lietuvai yra dar palankesnis nei prieš tai išsakyta ES Generalinio advokato pozicija. „Net ir užsieniečio, kuris veda lietuvę pavardės rašymo atvejį teismas orientuoja į nacionalinę teisę. Beje, jei net būtų nurodyta, kad pažeidimu laikytina nuostata, kai galima rašyti TIK vienais rašmenimis, mūsų nuostatos būtų teisėtos. Pas mus juk nurodoma, kad nacionaliniais rašmenimis rašoma pagrindinė forma, o kita forma galima įrašyti atskirai, jei asmuo specialiai pageidauja. Dabar manau, kad įstatymą, reglamentuojantį pavardžių rašybą bus galima pagaliau priimti. Jį pas save jau pusę metų laiko užmarinavęs Užsienio reikalų komitetas ir neapsvarsto. Dabar tikiuosi, kad apsvarstys“, – aiškino G. Songaila.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai žada nenurimti ir kovoti toliau. „Mes nenusiraminsime, kol neatgausime savo pavardžių. Man atrodo, kad Lietuva ir lietuviai, ir Seimo nariai supras, kad reikia tai padaryti", - ketvirtadienį žurnalistams sakė LLRA atstovas Seime Michalas Mackevičius.
O štai visuomeninės organizacijos „Vilniaus klodai“ vadovas, Atkuriamojo Seimo narys Rišardas Maceikianecas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad toks lenkų vardu kalabančių politikų įkarštis jam kelia juoką. „Su kuo kovos? Su Europa? Su Mėnuliu ar su sveiku protu? Na negi jie tikrai tikėjosi, kad Europa ims ir privers Lietuvą keisti raidyną tik todėl, kad taip nori Voldemaras Tomaševskis ir jo partija? Negi tikrai pakako kvailumo puoselėti tokias absurdiškas viltis? Arba svarbu yra dėl ko nors rėkti, nesvarbu dėl ko?“, - stebėjosi jis.
Kam įdomus lenkiškų pavardžių rašymas?
