Tirti nepanoro
Šių metų sausio 14 d. „Valstiečių laikraštyje“ buvo spausdintas straipsnis „Žlugęs perversmas“. Jame buvo rašoma, kas ir kodėl rengė Miškų įstatymo pataisas, kurios prieštaravo Konstitucijai. Pataisomis norėta įteisinti inkubatoriaus sąlygas vietos verslininkams – leisti jiems iš miškų urėdijų pirmiems įsigyti medienos. Vienas iš straipsnio herojų, neprieštaravęs tokiai neteisėtai nuostatai, buvo naujai paskirtas generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis.
„Valstiečių laikraštis“ pasidomėjo VTEK interneto svetainėje viešai skelbiama R.Prūsaičio privačių interesų deklaracija, kurią valdininkas buvo užpildęs tik 2012 m. spalio pradžioje. Joje buvo teigiama, kad V.Prūsaitis – Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius. O nuo praėjusių metų lapkričio vidurio jis buvo paskirtas generaliniu miškų urėdu. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą jei pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio privačius interesus pasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos. Taigi R.Prūsaitis deklaracijos nepatikslino mažiausiai du mėnesius, taip galimai pažeidęs įstatymo reikalavimus.
„Valstiečių laikraštis“ išsiaiškino ir daugiau galimų R.Prūsaičio pažeidimų, nedeklaravus privačių interesų, kai atsirado naujų aplinkybių. Teko atkreipti dėmesį į netikslumą: R.Prūsaitis teigė, kad jo žmona Vilma – V.Prūsaitienės individualiosios įmonės savininkė ir / ar bendraturtė. Registrų centro duomenimis, minėta įmonė dar 2013 m. rugsėjį reorganizuota į UAB Alytaus medicinos centrą. 2014 m., pildydamas privačių interesų deklaraciją, R.Prūsaitis nurodė senus faktus.
Antra, R.Prūsaitis nedeklaravo, kad, Registrų centro duomenimis, 2013 m. spalio 3 d. Vilma Prūsaitienė Vilniuje įsteigė UAB „Austri medica“. Trečia, R.Prūsaitis nedeklaravo, kad jo žmona 2013 m. pardavė turėtas UAB Alytaus medicinos centro akcijas. „Vilma Prūsaitienė buvo Vilmos Prūsaitienės individualiosios įmonės savininkė nuo įmonės įregistravimo momento 2000 m. kovo 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d., kai individualioji įmonė buvo pertvarkyta į UAB Alytaus medicinos centrą. Po pertvarkymo V.Prūsaitienė tapo vienintele įsteigtos bendrovės akcininke. 2013 m. spalio 25 d. visas 8 850 V.Prūsaitienės valdytų UAB Alytaus medicinos centro akcijų įsigijo UAB „MediCA klinika“ (100 proc. akcijų savininkė – UAB „CGP Management“), kuri įsigytą bendrovę reorganizavo prisijungdama. 2014 m. gruodžio 19 d. UAB Alytaus medicinos centras išregistruotas iš Juridinių asmenų registro“, – tokį atsakymą apie viešo asmens R.Prūsaičio šeimos verslą redakcijai atsiuntė Registrų centras.
Pastebėjusi tokių galimų įstatymo pažeidimų, „Valstiečių laikraščio“ redakcija kreipėsi į VTEK, prašydama atsakyti, ar valstybės tarnautojas kartais nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kelių straipsnių nuostatų. Paradoksas: trečią dieną po to, kai „Valstiečių laikraštis“ laišku kreipėsi į VTEK, R.Prūsaitis pateikė pataisytą deklaraciją. Tačiau joje – nė žodžio apie Alytaus medicinos centrą, apie tai, kad žmona pardavė šios bendrovės akcijas.
„Informuojame, kad pradėti tyrimą dėl nurodyto asmens elgesio atitikties įstatymo nuostatoms nėra pakankamo pagrindo, nes nėra duomenų, kad R.Prūsaitis nesilaiko įstatymų nuostatų“, – tokį VTEK pirmininko Romo Valentukevičiaus pasirašytą atsakymą gavo „Valstiečių laikraščio“ redakcija. Vienas iš svarbiausių motyvų – valdininkas pateikė deklaraciją.
VTEK „praktika“
„Valstiečių laikraštis“ pakalbino VTEK pirmininką R.Valentukevičių, kad išsiaiškintų, kodėl asmeniui laiku, per 30 kalendorinių dienų, nepateikus papildytos deklaracijos, Komisija konstatavo, kad tai nėra įstatymo pažeidimas. R.Valentukevičius iš pradžių teigė, jog „tai buvo nesavalaikis deklaracijos pateikimas, jis turbūt vėlavo“. Patikslinus klausimą ir pabrėžus, kad „vėlavimas“ tęsėsi gerus dvejus metus, R.Valentukevičius atskleidė, kad sprendimas nesvarstyti tokių atvejų, kai valdininkas laiku nepatikslina deklaracijos, yra vos ne įprasta VTEK praktika. „Taip, įstatymas reikalauja deklaraciją patikslinti per mėnesį. Ką jūs sakote, viskas yra teisinga. Bet praktika pas mus yra tokia: Etikos komisija yra priėmusi nuostatą, kad, nustačius pažeidimą, asmuo pirmiausia prašomas papildyti deklaraciją. To nepadarius, pradedamas tyrimas. Aš aiškinsiuosi, kodėl priimtas toks sprendimas“, – teigė R.Valentukevičius ir pridūrė, kad tokią praktiką Komisija suformavo prieš metus.
R.Valentukevičius – teisininkas. Paprašytas pasakyti, kas tokiu atveju viršesnis – įstatymas ar Komisijos „praktika“, Komisijos pirmininkas pripažino, kad politikams bei valstybės tarnautojams privalu laikytis įstatymo ir jį vykdyti, o Komisijos nuostatos negali būti viršesnės už įstatymą. „Taip, minėtu atveju R.Prūsaitis pažeidė įstatymo nuostatas. Viename iš Komisijos posėdžių mes pasvarstysime, ar tokia praktika gera. Manau, kad tai nėra gera praktika, aš kai ką keisčiau“, – sakė R.Valentukevičius.
Urėdui grėsė net teismas
Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas reglamentuoja, kad Komisijai priėmus sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, pažeidėjas gali būti įspėtas. VTEK taip pat gali pažeidėjui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kreiptis į teismą dėl administracinių nuobaudų skyrimo. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2021 straipsnyje numatyta, kad, pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, asmuo gali būti baudžiamas 144–289 eurų bauda. Už tokias pat veikas, padarytas asmens, baudžiama administracine nuobauda, skiriama 289–579 eurų bauda arba nušalinama nuo darbo (pareigų). Paklaustas, ar kartais R.Prūsaičiui, dvejus metus nesugebėjusiam patikslinti privačių interesų deklaracijos, neturėtų būti skiriama bauda, R.Valentukevičius prisipažino negalintis atsakyti, nes tam nėra pasiruošęs: „Čia reikia kreiptis į teismą, mes baudų neskiriame. Tačiau sutinku, kad tai yra pažeidimas.“
R.Valentukevičiui priminus, kad ir skubiai papildytoje privačių interesų deklaracijoje R.Prūsaitis nepaminėjo finansinių žmonos sandorių, VTEK pirmininkas ėmė kalbėti kiek kitaip: „O čia – jau kitas klausimas. Jei jo deklaracija bloga, neteisinga, tai – jau kita medalio pusė. Jei jis nuslėpė kokius nors faktus, privalėjo deklaruoti, tačiau to nedeklaravo, reikia aiškintis, ar deklaracija atitinka tikrovę. Čia jau man įdomu.“
Paklaustas, kaip balsavo Komisijos nariai, kai buvo priimtas sprendimas nesvarstyti „Valstiečių laikraščio“ prašymo, ar R.Prūsaitis kartais nepažeidė įstatymo, R.Valentukevičius teigė, kad sprendimas buvo priimtas vienbalsiai: „Nebuvo jokių ginčų. Patarėjas paprasčiausiai pateikė Komisijai savo poziciją, visi su ja sutiko. Aš pasiaiškinsiu, kodėl patarėjas taip pasielgė“, – žadėjo Komisijos pirmininkas, tačiau atmetė galimybę, kad taip bandyta R.Prūsaitį apsaugoti nuo svarstymo Komisijoje.
Teismų praktikoje yra precedentas, kai politikui taikyta griežta atsakomybė už įstatymo pažeidimą. VTEK pareigūnas 2006 m. spalio 16 d. J.I., Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatyta tvarka ir laiku nedeklaravo privačių interesų – nepateikė VTEK privačių interesų deklaracijos. Taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 ir 7 straipsnių nuostatas. J.I. veika buvo kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2021 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas politikui skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą patvirtino.
Beje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad VTEK teisiniuose ginčuose gali būti ieškovė, ginanti viešuosius interesus. Vadinasi, pripažinusi politiką ar valstybės tarnautoją pažeidus įstatymų normas, Komisija gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti pažeidimo pasekmes.
