Kai kurių visuomeninių judėjimų ir organizacijų atstovai ragina Lietuvą nepasirašyti ET (Europos Tarybos) konvencijos „Dėl smurto šeimoje“, nes ne visos jos nuostatos gali būti priimtinos, o galimybė pritarti konvencijos nuostatoms iš dalies – nenumatyta.
„Pasisakome prieš smurtą. Bet pasigilinę į konvencijos turinį, atradome pavojingų teiginių“, – diskusijoje sakė nacionalinės tėvų ir šeimų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas, aiškindamas, kodėl jie kviečia nepasirašyti konvencijos.
„Yra įtrauktas naujadaras „socialinė lytis“. Mintis yra ta, kad žmogus gali pasirinkti, kuo jam būti – vyrais ar moterimis, yra net šešios „lytys“, – antradienį surengtoje apskirtojo stalo diskusijoje „Kodėl Lietuva turi pasirašyti ET konvenciją dėl smurto šeimoje“ sakė T. Šalkauskas.
Jo teigimu, nepriimtina, kad siūloma auklėti vaikus neakcentuojant lyties. Jam taip pat nepriimtina, kad valstybė turėtų priimti visą konvenciją, negali būti jokių išlygų. „Tai nereiškia, kad Lietuva yra prieš smurtą, mes pasisakome tik prieš kai kuriuos konvencijos teiginius“, – sakė jis, aiškindamas, kodėl Lietuva neturėtų pasirašyti šios konvencijos.
Filosofė Nida Vasiliauskaitė diskusijoje teigė, kad negalima netoleruoti tik „kai kurios“ diskriminacijos. Ji aiškino, kad kas tinka ar netinka, yra epochos dalykas. N. Vasiliauskaitės teigimu, kinta suvokimas, kas dera ar nedera kurios nors lyties žmogui. „Socialinės lyties terminas <...> nereikia galvoti, kad dabar visus perrengs kitais drabužiais“, – sakė ji.
Filosofės teigimu, stereotipinis mąstymas yra blogas dalykas, todėl negalima teigti, kad vieni stereotipai yra blogai, o kiti gerai. Todėl, jos teigimu, pirma reikia įsigilinti, o paskui protestuoti. „Prieš šimtą metų būtų sunku įsivaizduoti žmoną politikę“, – teikė ji pavyzdį oponentams.
Lietuvos šeimos centro direktorė Dalia Lukėnienė diskusijos dalyviams teigė, kad „mūsų socialiniai įvaizdžiai keičiasi, bet ar būtina juos keisti per jėgą?“
„Aš, pavyzdžiui, nenoriu, kad mano vaikus perrenginėtų darželiuose, o dabar lenda kažkokios programos. Aš prieš bet kokį smurtą, bet jaučiuosi, kad prieš mane smurtauja, kai sako, kad mano stereotipai ne tokie. Pagrindinis smurtas, kurį patiria moterys - kad vyrai jas palieka su mažais vaikais ir jais nesirūpina. Tai irgi bus smurtas, bet reikia kažkaip priversti juos savo vakus išlaikyti“, – sakė D. Lukėnienė.
Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas, paklaustas, ar pasaulyje keičiasi vertybės, priminė, kad žmonių bendravimas pagrįstas vertybiniu kontekstu, nes žmogus yra visuomenės dalis.
„Kiekviena visuomenė ir tauta turi savo vertybes. Jeigu jų nėra, nėra nei visuomenės, nei tautos“, - sakė R. Paulauskas. Anot jo, ES šiuo metu vyksta vienų vertybių kova su kitomis.
„Keičiami fundamentalūs vyro ir moters santykiai, kurie kisdami klostėsi šimtmečiais. Bet yra baziniai teiginiai, dėl kurių sutinka dauguma senųjų ES gyventojų. Ir šias vertybes šiandien bando keisti. <...> Keičiami tėvų ir vaikų santykiai, vaikas įgauna teisę skųsti tėvus, keičiama pati šeima, todėl atsiranda „tėvas numeris vienas“ ir „tėvas numeris du“. Keičiama aplinka, kurioje gyvena europietis – tai jau dėl emigrantų, bet aplinka yra vertybė, prie kurios mes esame įpratę. Tai kodėl mes tai turime keisti?“, – kalbėjo R. Paulauskas. Jis pridūrė, kad keičiama net pati valstybės sąvoka, „nes pagrindinė ideologija yra Europos regionalizavimas“.
Anot N. Vasiliauskaitės, nusistovėję santykiai reiškia ir tai, kad dalies žmonių gyvenimas būna nulemtas kitų valios. Jos teigimu, „pasaulis seniai negyvena pagal Vingių Jono trobos taisykles“.
Pasak T. Šalkausko, kasdienybėje tai tampa konkrečiomis programomis, kurios aiškina, kad „berniukas vieną dieną gimsta mergaite“. „Aš nemanau, kad yra blogai, kad berniukai žaidžia su mašinytėmis, o mergaitės su lėlytėmis, o dabar visiems siūloma atvirkščiai – per prievartą siūlomos mašinytės ar lėlytės“.
Jis ir D.Lukėnienė teigė, kad tai, kas dabar siūloma – ne teisė „mergaitei pasirinkti mašinytę“, tačiau priverstinis bandymas pamėginti ir kitaip.
„Ar tai vyksta savaime, ar pagal planą?“, – svarstė R. Paulauskas. Anot jo, tie projektai turi būti finansuojami, vadinasi, kažkas tuos pinigus skiria. „Tie, kurie tuos pinigus moka, turbūt turi kažkokius tikslus?, - klausė jis.
Anot R. Paulausko, visada buvo žmonių, kurie norėjo kitus keisti. „Dabar ES tai vykdo liberaliai nusiteikę individai. <...> Gali pasirinkti kokią nori moralę, keliagubi standartai“, - aiškino jis, pabrėždamas, kad kartais prieinama iki kuriozų. Jis pateikė pavyzdį, kad kai kuriose šalyse jau keliamas klausimas, kodėl vyrai ir moterys skirtingai naudojasi tualetu.
N.Vasliliauskaitė teigė, kad oponentai neįsigilina į esmę, ir ragino tuos, kurie nori gyventi pagal įprastą modelį, nesprausti į savo stereotipus tų, kurie norėtų gyventi kitaip.
Konvencijos yra rekomendacinio pobūdžio, pabrėžė diskusijos dalyviai. Tačiau T. Šalkauskas tvirtino, kad dėl konvencijos Lietuva šuo metu patiria stiprų spaudimą kaltinant atsilikimu. „Apie kokią demokratiją galima kalbėti, jeigu bandoma įsprausti į kampą?“, – klausė jis.
R.Paulauskas tvirtrino, kad konvencijos nepasirašoma dėl to, kad kaip tik nenorima, kad būtume diskriminuojami, o D.Lukėnienė teigė, kad mokymai, kuriuos matė darželiuose, jai neatrodo vertingi. „Kažkas kitas neturėtų spręsti, kaip aš turiu auklėti savo vaikus“, – pabrėžė ji.
