„Atitinkamai, bendrovė iki 2015 metų kovo mėnesio nepagrįstai uždirbo didesnę investicijų grąžą (viršpelnį). Todėl ši suma bus grąžinta vartotojams, mažinant skirstymo paslaugos pajamų lygį 2020 metams“, – teigiama VERT pranešime.
ESO pranešė nesutinkanti su sprendimu ir svarstanti galimybę skųsti patikrinimo aktą teismui.
„ESO nesutinka su patikrinimo akte pateiktomis išvadomis, kurias lėmė skirtingas teisės aktų taikymas ir svarstys galimybę skųsti patikrinimo aktą teismui teisės aktų nustatyta tvarka“, – po VERT posėdžio per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė ESO.
Tarybai patikrinus ESO veiklą 2012 metų sausio – 2018 metų vasario laikotarpiu, paaiškėjo, kad, be kita ko, bendrovė 38 proc. neplaninių elektros energijos persiuntimo nutraukimų nepagrįstai priskyrė force majeure (nenugalimos jėgos) priežastims ir 44 proc. – nuo bendrovės nepriklausančioms priežastims.
VERT pirmininko pavaduotas Renatas Pocius prieš tarybos posėdį ketvirtadienį paaiškino, kad reguliuotojas, tai yra taryba, kiekvienais metais skaičiuoja elektros energijos tiekimo patikimumo rodiklius ir pagal juos yra nustatomas pajamų lygis „Energijos skirstymo operatoriui“.
„Atitinkamai operatorius gauna papildomų pajamų, jeigu tie rodikliai yra tenkintini ir šiuo atveju, kadangi tie rodikliai buvo, pasak tyrimo komisijos, žemesni, tai gali turėti įtakos vertinant pajamų lygį ateityje“, – kalbėjo R. Pocius.
ESO preliminariu vertinimu, VERT minimos pajamų korekcijos suma neturėtų viršyti 2 mln. eurų. Operatorė taip pat pranešė, kad taryba neskyrė sankcijos, bet gali sprendimą dėl to priimti vėliau.
ESO Finansų ir administravimo tarnybos direktorius Augustas Dragūnas prieš VERT posėdį teigė, kad reguliavimas nėra traktuojamas vienodai.
„Yra tam tikri reguliaciniai reikalavimai ir jie nėra tiksliai apibrėžti ir manome, kad mes tam tikrus dalykus traktuojame skirtingai. Reguliatorius vienaip, bendrovė kitaip (...) Mes manome, kad mes viską gerai darėme. Taip, organizacija didelė, tam tikruose procesuose galėjo būti tobulintinų vietų, bet iš esmės mūsų raportuoti rodikliai yra teisingi“, – tikino ESO valdybos narys A. Dragūnas.
Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ generalinis direktorius ir ESO Stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Maikštėnas teigia, jog grupė ir toliau laikysis griežtos pozicijos, kad ESO vadovybė užtikrintų ne tik bendrą matymą ir duomenų traktavimą su VERT, bet ir, kad duomenų surinkimas ir deklaravimas būtų skaidrus ir aiškus.
„Mums yra apmaudu, kad tokį ilgą laiką ESO ir VERT nesugebėjo rasti bendro sutarimo dėl vienodo teisės aktų traktavimo, tačiau tikimės ir siekiame, kad tai būtų padaryta. Pabrėžtina, kad nuo 2018 metų pabaigos dirbanti naujoji ESO vadovybė taip pat proaktyviai siekia, kad kartu su reguliatoriumi vienodai traktuotų teisės aktus ir užtikrintų tinkamą statistikos surinkimą“, – išplatintame komentare teigia D. Maikštėnas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad mato problemą, kai pati bendrovėms leista vykdyti nutrūkimų apskaitą.
„Sistema yra ta, kad iki šiol pats operatorius veda nutrūkimų apskaitą, pats konstatuoja: čia pagrįstas nutrūkimas – uraganas ar kas, ar nepagrįstas nutrūkimas, – tai yra, blogai valdoma sistema“, – sakė žurnalistams prieš VERT posėdį V. Poderys.
„Ir aš kaip suprantu, sistemiškai tiek daug tų nepagrįstų nutrūkimų tapo „pagrįstais“, kad kelia klausimą, kaip įmonės yra valdomos. Nes priminsiu, valdybose sėdi tik nepriklausomi nariai, arba be valstybės atstovų“, – sako Seimo narys.
Jo teigimu, nors būtina keisti ir reguliavimą, bet kartu turi keistis ir pačių įmonių kultūra.
„Ar ne per toli nuėjome su pelno maksimizavimo ideologija, kai kalbame monopolijas ir komunalines paslaugas? Reguliavimas turi būti keičiamas, bet ir įmonių kultūra taip pat“, – sakė V. Poderys.
Vis dėlto ESO valdybos narys A. Dragūnas pažymėjo, kad vartotojams svarbiausia, jog gedimai būtų šalinami laiku.
„Bet kuriuo atveju norėčiau akcentuoti, kad realiai vartotojams, dėl kokių priežasčių įvyko atjungimas, nėra esminis dalykas. Esminis dalykas vartotojui, jeigu yra tiekimo nutraukimas, kad jis gautų informaciją apie tai ir per kiek laiko yra tiekimo (problemos – BNS) šalinimas įvykdomas. Patikrinimo metu taryba užfiksavo, kad iš esmės gedimus (ESO – BNS) šalino laiku ir vartotojus informavo gerai“, – aiškino A. Dragūnas.
VERT pranešė, kad planinių elektros persiuntimo nutraukimų 96 proc. atvejų bendrovė tinkamai informavo vartotojus.
Tiesa, reguliuotojas patvirtintose patikrinimo išvadose taip pat nurodė, kad 50 proc. atvejų neplaniniai atjungimai buvo nepagrįstai priskirti trumpiems atjungimams (iki 3 min.), 40 proc. planinių atjungimų nebuvo užregistruoti informacinėje sistemoje, kartu tinkamai neinformuojant vartotojų.
Neplaninis ESO veiklos patikrinimas pradėtas 2018 metų balandį, jis buvo ne kartą pratęstas.
Taryba, atsižvelgdama į atlikto patikrinimo rezultatus, numato tobulinti elektros energijos tiekimo paslaugų kokybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, siekiant sukurti šių duomenų kontrolės ir stebėsenos sistemą.
ESO akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše, 94,98 proc. bendrovės akcijų valdo holdingas „Ignitis grupė“ (buvusi „Lietuvos energija“).
