Vis daugiau politikų prieina karjeros galą per sekso skandalą. Demokratiškose valstybėse politinę karjerą susižlugdyti įmanoma per tris minutes, tarkime, neatsisakius pasimylėti su nepilnamete.
Intymų viešų asmenų gyvenimą žiniasklaida skenuoja tarsi tomografu, ir Vakaruose politikai dažniausiai atsistatydina nelaukdami papildomo raginimo. Net Rusijos prezidentas neišvengė apkalbų dėl silpnybės lanksčioms merginoms su milicijos uniforma.
Tiesa, paskalų nešiotojams atsirūgo: šioje šalyje, jeigu kas, atstatydinama žiniasklaida. Bet ar iš tikrųjų dvi veiklios moterytės tik per plauką prieš pat rinkimus nesužlugdė vienos solidžios mūsų politinės partijos, per spaudą surengusios neprisegamų kojinių dovanojimo akciją? Juokinga: siekusi apginti partijos kolegos ministro garbę ir orumą, Liberalų sąjūdžio Vilniaus rajono skyriaus pirmininkė tik pademonstravo savo apatinį garderobą. Priminė dar žaliai sekso ekspertei, kad viena seksuali ir patyrusi moteris Vilniaus rajono skyriuje jau yra, tad kita nepageidaujama, nesvarbu, kad buvo kviesta.
Tokia tokią pažino ir į partiją pavadino – kitaip nepasakysi. Tačiau ar tai verta dėmesio? Tikrai ne, bet skaityti tokias naujienas mus verčia esminis instinktas. Žmogaus akys nejučia krypsta į žodį „seksas“ ar su juo susijusį paveikslėlį. Toks smalsumas, deja, žmogui įgimtas: seksas jį domina labiau nei politika ar švietimas. Jei mūsų švietimo ir mokslo ministras, tarkime, rastų genialų sprendimą švietimo reformai, o spauda apie tai duotų žinią, kažin ar ji sulauktų tiek skaitytojų, kiek žinia apie jo susirašinėjimą su „sekso eksperte“.
Tačiau dviprasmiškas žinutes siuntinėjęs mūsų politikas, palyginti su liūdnai pagarsėjusiu Dominiku Straussu-Kahnu, yra tik išdykęs mokinukas, nusipelnęs nebent elgesio pažymio sumažinimo. D.Straussas- Kahnas, buvęs Tarptautinio valiutos fondo vadovas ir sekso vakarėlių liūtas, dabar teisiamas dėl seksualinės prievartos, prisipažino, kad žodis „įranga“ jo trumposiose telefono žinutėse reiškia moterį.
Lietuvoje, priešingai nei Vakaruose, sekso skandalai nesužlugdo valdžios vyro karjeros. Mūsų rinkėjai koneveikia politikus, tačiau kažkodėl nereikalauja atsakyti už savo elgesį. Kas gi politikams trukdo demonstruoti aukštą moralę? Mokslininkai atšauna: testosteronas! Vyriškas hormonas, lemiantis didesnį vyrų agresyvumą ir seksualumą, verčiantis juos ne tik veržtis į valdžios viršūnes, bet ir įsivelti į pavojingus ryšius. Ištyrinėjus įvairių profesijų atstovų vyrų seilių mėginius, daugiausia testosterono rasta būtent lyderių seilėse.
Taigi nepulkime puikybėn dėl tų politikų sekso skandalų. Nespjaukime į gilų prigimties šulinį, kurio gelmių nė nepažįstame: ar tik neteks ir patiems iš jo gerti malšinant esminio instinkto sukeltą troškulį? Norėtume, kad mums vadovautų vien šventieji ir šventosios. O ar patiems virš pakaušių sukasi nimbai? Kita vertus, į valdžią renkame ne dorybingiausius, o veržliausius. Nejučia nubalsuojame už seksualiausiai atrodančius politikus.
Beje, pasvarstykime: kiek galimybių ir laiko valstybės vyras gali skirti širdies reikalams puoselėti? Ofi cialūs vizitai, partijos suvažiavimai, kelionės, viešbučiai... Ar dėl to politikų šeimoje nekyla problemų? Įtampos? Vyrai nuo šios, beje, vaduojasi seksu. Nuo streso iki sekso kartais – tik žingsnis, tik gundantis moters žvilgsnis... Politikai neturi kada skaityti meilės romanų, lavinti epistolinio stiliaus, juolab gilintis į moterų psichologiją. Galbūt dėl to juos, užuot smerkus, derėtų tyliai užjausti? Beje, psichologai nustatė, kad lyderiais tampa tie, kuriems grupės interesai svarbesni už asmeninius. Šiuo atveju grupė – tai mes visi, visa valstybė. Todėl valdžios viršūnėse atsidūręs korumpuotas asmuo yra nepalyginti pavojingesnis už mergišių ar seksualiai susirūpinusį vyrą. Daugiau bėdų pridarys politikas, linkęs žeminti kitus dėl tautybės, religinių įsitikinimų ar lyties.
Galime būti ramūs: mūsiškiai labiau nei moteris mėgsta pinigus. O jų paklydimai širdies reikaluose, palyginti su piniginiais, reti ir gan nekalti.
