Ukrainiečių tautos genocidu vadinamas sovietų 1932-1933 metais sukeltas badas trečiadienį buvo oficialiai pripažintas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Kazachstano sostinėje Astanoje. Su Ukrainos atstovais šį klausimą kėlė ir Lietuvos delegacija.
Svarstymai ESBO PA Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų komitete prasidėjo dar antradienį. Juose Ukrainos atstovas Olehas Bilorusas pabrėžė, jog jo siūloma rezoliucija, kuria pripažįstama, kad stalinistinis režimas specialiai sukėlė badą, vadinamąjį holodomorą, nėra adresuota konkrečiai valstybei.
Tuo norėta pasakyti, kad holodomoro pripažinimas nėra priekaištas Rusijai, kuri, remiantis tarptautine teise, yra pasiskelbusi Sovietų Sąjungos teisių perėmėja.
„Tai nenukreipta prieš jokią šalį, nes šiandienos karta negali atsakyti už buvusias kartas. Tai yra skiriama atminti, pripažinti, paminėti ir neužmiršti“, - posėdyje kalbėjo O.Bilorusas.
Ukrainiečių rezoliucijai į komiteto darbotvarkę kelią praskinti padėjo ir Lietuva, nes Lietuvos delegacija parėmė klausimo įtraukimą į darbo planą.
Lietuvos atstovas, Seimo narys Raimondas Šukys kalbėdamas trečiadienį atkreipė dėmesį ir į Lietuvoje sovietų okupacijos metu vykdytus trėmimus, per kuriuos Lietuva neteko apie 132 tūkst, gyventojų, nors visiškai tikslus 1941-1952 metais vykdytų trėmimų aukų skaičius nėra nustatytas.
Rusijos atstovai, skirtingai nei buvo tikėtasi, neišreiškė aštrios nuomonės.
Ukrainos parlamento Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininko O.Biloruso pasiūlytoje rezoliucijoje, kuriai trečiadienį buvo pritarta, holodomoras, arba dirbtinis badas, susiejamas su stalinistinio Sovietų Sąjungos režimo žiaurumais, o iš visų ESBO valstybių Astanoje susirinkę parlamentarai skatinami savo šalyse priimti teisės aktus, pripažįstančius holodomoro egzistavimą.
Jungtinių Tautų (JT) Švietimo ir mokslo organizacija savo ruožtu jau yra pripažinusi, kad sovietai 1932-1933 metais specialiai sukėlė badą Ukrainoje, kurio metu žuvo apie 10 mln. žmonių.
Didysis Ukrainos badas - holodomoras - prasidėjo 1932-ųjų balandį ir truko iki 1933-iųjų lapkričio. Šiuo laikotarpiu sovietų valdžia nustatė praktiškai neįgyvendinamus grūdų paruošų planus. Pasak O.Biloruso, per 17 mėnesių Ukrainoje žuvo nuo 8 iki 10 mln. žmonių, po 12 tūkst. jų mirdavo kasdien.
Tikslus aukų skaičius nežinomas iki šiol, nes po kelerių metų vykusio Sovietų Sąjungos gyventojų surašymo duomenys Ukrainoje buvo suklastoti.
Badas apėmė beveik visą dabartinės Ukrainos teritoriją. Jo išvengė tik dabartinės Vakarų Ukrainos, tuo metu įėjusios į Lenkijos sudėtį, gyventojai. Šie įvykiai Ukrainoje pirmąsyk teisiškai įvertinti 20 amžiaus devintajame dešimtmetyje: Ukrainos išeivijos pastangomis sukurta JAV Kongreso komisija 1986 metais mirtį iš bado 1932-1933 metais Ukrainoje pavadino genocidu.
2006 metais Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo holodomoras pripažintas ukrainiečių tautos genocidu. Ukrainos holodomorą pripažįsta vis daugiau pasaulio valstybių. Atitinkamus aktus jau priėmė ir Lietuvos Seimas, kuris 2005 metais priimtu pareiškimu pripažino, kad 1932-1933 metais Stalino totalitarinis režimas vykdė sąmoningą, kruopščiai suplanuotą ukrainiečių tautos genocidą.
Ukrainos prezidentas 2008-uosius paskelbė Ukrainos 1932-1933 m. holodomoro aukų atminimo metais.
