Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinė asamblėja (ESBO PA) trečiadienį pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pareikalavo atitraukti karines pajėgas nuo Baltijos valstybių sienų, liautis vykdyti į etnines rusakalbių grupes nukreiptą veiklą, nutraukti provokuojančius karinių orlaivių skrydžius.
Azerbaidžano sostinėje Baku vykusioje 23-ojoje ESBO PA sesijoje trečiadienį priimta rezoliucija, kuria šalių parlamentarai pasmerkė Rusijos padarytus „šiurkščius ir nepataisomus Helsinkio principų pažeidimus“ Ukrainos atžvilgiu, tarp jų ir „itin didelį pasipiktinimą keliančius šios šalies suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimus“.
Į rezoliuciją Latvijos, Lietuvos, Airijos bei Švedijos atstovų siūlymu įtrauktas ir reikalavimas Rusijai nutraukti karinių orlaivių skrydžius, atitraukti kariuomenę ir nutraukti rusakalbių Baltijos šalių piliečių tarpe skleidžiamą dezinformaciją.
„ESBO PA reikalauja, kad Rusija susilaikytų nuo provokuojančių karinių skrydžių Šiaurės-Baltijos regione, nedelsiant atitrauktų karines pajėgas nuo sienos su Baltijos valstybėmis ir nutrauktų griaunančią veiklą, nukreiptą į etnines rusakalbių grupes Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, – rašoma rezoliucijoje, kurios idėją pasiūlė JAV senatorius Benjaminas Cardinas (Bendžaminas Kardinas).
Šias pataisas, kartu su kolegomis iš Latvijos, Airijos ir Švedijos, pasiūlė Lietuvos parlamentarai – konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė bei socialdemokratas Algridas Sysas.
Pastarasis BNS tvirtino, kad Rusijos atstovai, nepritarę rezoliucijai, ypatingai priešinosi šios nuostatos įtraukimui.
„Mes dar prieš šį susitikimą Baku organizavome ir Baltijos bei Šiaurės šalių susitikimą. Sutarėme, kad pateiksime tam tikras pataisas. Kolega iš Latvijos Valdis Liepinis jas suformulavo, svarbiausioms jų buvo pritarta. Aišku, Rusijos Dūmos deputatai su tuo nesutiko, jie bandė aiškinti, kad ir NATO pajėgos skraido virš Lietuvos teritorijos, tai jie irgi gali tai daryti. Apskritai, jie kategoriškai pasisakė prieš šią rezoliuciją, galutiniame balsavime jie nedalyvavo. Tačiau 99 parlamento nariai balsavo už“, – sakė A.Sysas.
Nepaisant priešinimosi kai kurių ESBO PA dokumentų priėmimui, anot A.Syso, gausus Rusijos atstovų dalyvavimas yra būtinas, nes tuomet jie esą „patys pamato, kaip jų darbus vertina visas pasaulis“.
Lietuvos atstovas ESBO PA nesitikėjo, kad rezoliucija realiai paveiks Rusijos vykdomą politiką, tačiau tvirtino, jog ši gan vieninga ESBO valstybių pozicija Rusijos atžvilgiu yra svarbi stabdant prasidėjusius karinius procesus.
ESBO PA trečiadienį galutinai patvirtintoje rezoliucijoje taip pat nurodoma, kad Rusijos veiksmai, „tarp jų ir karinė agresija bei įvairios prievartos formos Ukrainos suverenumo teisėms suvaržyti, siekiant savų Rusijos Federacijai naudingų interesų“, buvo neišprovokuoti ir motyvuoti visiškai nepagrįstais spėjimais bei dingstimis“.
Rezoliucijoje valstybės, ESBO narės raginamos „atsisakyti smurtinės Rusijos Federacijos (įvykdytos) Krymo aneksijos pripažinimo“.
Joje taip pat reiškiama pozicija apie „tvirtą palaikymą Ukrainos suverenumui, politinei nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui, kaip pažymima šalies konstitucijoje ir jos tarptautiniu mastu pripažintose ribose“.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
