Nors prieš neeilinį Europos Viršūnių Tarybos (EVT) susitikimą buvo kalbėta, kad Europos Sąjunga gali nuspręsti taikyti sankcijas Rusijai, priimtame dokumente jos nebuvo minimos. Konservatorei Rasai Juknevičienei ir socialdemokratui Česlovui Juršėnui teigiant, kad ES galėjo reaguoti ir griežčiau, liberalcentristas Arminas Lydeka sveikina „teisingą ir racionalų“ Sąjungos sprendimą.
Pirmadienio vakarą neeiliniame EVT susitikime buvo nuspręsta nukelti derybas dėl naujos bendradarbiavimo su Rusija sutarties (derybos bus atnaujintos, kai Rusija įvykdys savo įsipareigojimą sugrąžinti savo kariuomenę į pozicijas, kuriose buvo prieš prasidedant kariniam konfliktui su Gruzija), buvo pasmerkta Rusijos agresija Gruzijoje ir Maskvos sprendimas pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Taip pat priimtas sprendimas į Gruziją siųsti stebėtojų misiją, stiprinti savo santykius su rytinėmis Europos kaimynėmis ir sutarta ieškoti kelių, kaip diversifikuoti energetinius šaltinius.
„Kuo reikia tikrai pasidžiaugti, kad Europos pozicijos buvo konsoliduotos, prieita vis tiktai prie vieningos nuomonės. Kelias buvo gan sunkus, nes kiekviena pusė bandė interpretuoti klausimą iš savo pozicijos. Bendrai paėmus, jei reiktų vertinti EVT susitikimą, jis kelia pasigėrėjimą“, - po susitikimo sakė prezidentas Valdas Adamkus.
Europa pasielgė išmintingiau nei prieš Antrąjį pasaulinį karą
Tėvynės sąjungos narė R. Juknevičienė teigia, kad EVT priimtas sprendimas – „visai neblogas“. Nors, anot jos, tai yra gana rimtas signalas Rusijai, tačiau portalui „Balsas.lt“ teigė apgailestaujanti, kad nebuvo imtasi sankcijų.
„Žinoma, jeigu mano būtų valia, būčiau priėmus ir daug griežtesnius sprendimus, kurie vieninteliai galbūt gali sutramdyti Rusiją. Tačiau žinant situaciją Europos Sąjungoje, žinant nuotaikas, ypač tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija, tai yra, kaip yra“, - kalbėjo R. Juknevičienė.
Konservatorė nesiėmė vertinti, ar Europos Viršūnių Taryboje priimtas sprendimas bus pakankamas, kad padėtų sureguliuoti konfliktą tarp Rusijos ir Gruzijos. Pasak jos, atsakymą į šį klausimą parodys ateitis.
Kalbėdama apie dabartinę situaciją, R. Juknevičienė teigė matanti „liūdną vaizdą dėl Rusijos ir dabartinės Kremliaus pozicijos“. „Rusija sąmoningai stengiasi išprovokuoti įtampą su Vakarais. Tai yra jų politikos sudėtinė dalis“, - portalui sakė Seimo narė.
Tačiau R. Juknevičienė teigė nesuprantanti tokios Rusijos politikos priežasčių. Tai jai esą nenaudinga nei dabar, nei tolimoje perspektyvoje. „Rusija turbūt mano, kad jiems reikia stengtis išlaikyti teritorijas aplink Rusiją savo įtakoje, ir tokiu būdu stabdyti tų aplink ją esančių valstybių veržimąsi į Vakarus – link ES, link NATO“, - svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė.
Nors, Tėvynės sąjungos frakcijos narės nuomone, Europos Sąjunga galėjo imtis ryžtingesnių veiksmų dėl dabartinės Rusijos politikos, ji pasidžiaugė, kad Europa pasimokė iš istorijos ir apskritai sureagavo į situaciją.
„Europai lieka du keliai – reaguoti arba nereaguoti. Vieną kelią žinom – tai toks, koks buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tada buvo užmerktos akys, ir matom, kuo viskas tuo baigėsi. Aš manau, kad Europa dabar bent jau elgiasi geriau nei buvo elgiamasi kažkada“, - kalbėjo R. Juknevičienė. Tačiau pridūrė, kad „vis tiek nepakankamai“ sureaguota į Rusijos, kuri provokuoja šaltąjį karą (ir karus apskritai), agresiją.
Svarbiausia – Europa išliko vieninga
Liberalų ir centro sąjungos frakcijos ir Seimo Europos reikalų komiteto narys A. Lydeka portalui „Balsas.lt“ sakė, kad suformuotas įvaizdis, jog Europa nesiėmė jokių sankcijų prieš Rusiją, yra neteisingas.
„Išties tai yra didžiulis progresas – tai, kad dėl šio konkretaus klausimo, dėl Rusijos veiksmų yra šaukiamas Europos Viršūnių Tarybos posėdis, rodo ypatingą susidomėjimą ir ypatingą visų Europos valstybių nepasitenkinimą Rusijos veiksmais Užkaukazėje“, - tvirtino A. Lydeka, susitikimą įvardijęs milžinišku dalyku.
Anot liberalcentristo, šiuo žingsniu Europa parodė, kad yra vieninga. Anksčiau tik Lenkija ir Lietuva bandė blokuoti derybas su Rusija, o dabar „visos valstybės nepatenkintos Rusijos vykdoma agresija Užkaukazėje“.
A. Lydekos nuomone, EVT priimtas dvigubas planas yra teisingas, racionalus ir pagrįstas. Pagal jį, Rusija privalo laikytis 6 punktų susitarimo, ir tuo atveju, jeigu jo nevykdys, Europa imsis priemonių. „Tai yra labai diplomatiškai, civilizuotai priimtas sprendimas“, - įvertino Seimo narys.
Pasak A. Lydekos, „karštakošiškas“ karo paskelbimas Rusijai būtų neišmintingas poelgis. Ir net nesvarbu, kokiu lygmeniu jis būtų paskelbtas – „ar su tankais, lėktuvais, ar energetinio, ar ekonominio karo“. Tai gali siūlyti tik didžiausi Lietuvos priešai, mano A. Lydeka.
Svarbiausia, anot liberalcentristo, kad buvo vienareikšmiškai išreikštas nepasitenkinimas Rusijos vykdoma politika, ir ES tai padarė vieningai. „Tai yra labai teisingas ir sėkmingas pasiektas rezultatas“, - portalui savo nuomonę dėstė A. Lydeka.
Kompromisinis variantas
Seimo pirmininkas socialdemokratas Č. Juršėnas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad „buvo galima ir buvo tinkama imtis ir griežtesnių sankcijų, bet šiuo atveju buvo svarbu, kad Europa kalbėtų vienu balsu“. Tą, anot jo, buvo pakankamai sudėtinga padaryti – reikėjo suderinti skirtingų nuomonių besilaikančių valstybių pozicijas – ir tų, kurios pasisako už griežtesnius Sąjungos veiksmus Rusijos atžvilgiu, ir tokiai ES politikai prieštaraujančiųjų.
„Aš manau, kad čia yra kompromisinis rezultatas – ir pasmerkimas, ir reikalavimas atitraukti kariuomenę, ir vienokia ar kitokia parama Gruzijai“, - EVT sprendimą vertino Č. Juršėnas.
Seimo pirmininko manymu, Rusija kokiu nors būdu sureaguos į tokią Europos vadovų poziciją dėl konflikto Kaukaze. „O pagal tą reakciją bus galima galvoti, ką toliau daryti“, - portalui sakė Č. Juršėnas.
