Krašto ekonomika galėtų būti gaivinama Europos Sąjungos (ES) skiriamais pinigais, tačiau kol kas šios lėšos naudojamos kukliai.
Vakar Seimo plenariniame posėdyje buvo surengta diskusija dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo Lietuvoje. Vyriausybės nariai džiaugėsi spartėjančiu europinių lėšų paskirstymu ir dėl to esą pilnėjančiomis verslininkų bei viešųjų įstaigų kišenėmis, įgyvendinamais įvairiais socialiniais projektais, modernizuojamomis gydymo įstaigomis. Tačiau Seimo opozicijos atstovai įsitikinę, kad girtis nėra kuo. Iš šiems metams ES biudžete mūsų kraštui numatytų 5,2 mlrd. litų kol kas panaudota tik dešimtadalis lėšų.
Solidi finansinė paspirtis.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius įsitikinęs, kad spartesnis ES pinigų panaudojimas dabar labai aktualus ir svarbus. Anot jo, mūsų valstybei skiriama finansinė parama galėtų 2 proc. padidinti bendrąjį vidaus produktą ir sušvelninti krizės sukeltą nuosmukį. "Užsibrėžėme tikslus padidinti mūsų ūkio konkurencingumą ES bei pasaulyje. Norime, kad jo teikiamą naudą pajustų visi gyventojai. Todėl labai svarbu, kad mums skirta parama būtų panaudojama sparčiai ir efektyviai", - aiškino Č.Stankevičius.
Finansų ministras Algirdas Šemeta taip pat tvirtino, kad šiandien ES skiriamos lėšos yra vienas pagrindinių ekonomikos stimulų. 2007-2013 metams Bendrija mūsų kraštui numatė skirti 23 mlrd. litų dydžio finansinę paramą. Dar 2 mlrd. litų prie šių lėšų turėtų pridėti Lietuva.
Daugiausia europinių pinigų - 46 proc. - ketinama skirti mokslo augimui skatinti ir informacinei visuomenei kurti, 39 proc. - aplinkosaugos projektams, kultūros paveldui puoselėti, sveikatos apsaugai, dar 14 proc. - žmonių ištekliams. 1,4 proc. ES paramos suvalgys įvairių projektų administravimas.
Tikisi įsibėgėti
A.Šemeta tvirtino, kad Lietuva ES skirtus pinigus panaudoja sparčiau nei Latvija ar Estija. Pirmaujančias pozicijas pagal tai ji užima ir tarp kitų Bendrijos naujokių. Esą šiuo požiūriu atsiliekame tik nuo Kipro, Slovėnijos, o su Vengrija žengiame koja kojon.
Finansų ministras pripažino, kad ES parama galėtų būti panaudojama sparčiau. "Užtrukome kiek per ilgai, tačiau dedame visas pastangas, kad įsibėgėtume", - aiškino jis. A.Šemetos teigimu, dėl Vyriausybės priimtų sprendimų sudarytos galimybės šiemet ir kitąmet papildomai panaudoti po 1,6 mlrd. litų.
Ūkio ministerija daugiausia ES paramos ketina paskirstyti verslo ir finansinės inžinerijos, energetikos sritims, taip pat konkurencingumui skatinti bei inovatyvaus verslo plėtrai. Dalis Bendrijos fondų lėšų taip pat bus skirtos Ekonomikos skatinimo planui įgyvendinti.
Ne tik keliams tiesti
Aplinkos ministerija daugiausia ES skiriamos paramos ketina paskirstyti vandentvarkai, atliekoms tvarkyti, būstui renovuoti, oro taršai mažinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys aiškino, kad iš 2 mlrd. litų, kuriuos planuojama panaudoti jo kuruojamoje srityje, daugiausia europinių pinigų bus skiriama gyventojų verslumui didinti, užimtumui skatinti, nedarbo pasekmėms sušvelninti, bedarbių integracijai į darbo rinką, viešiesiems darbams organizuoti.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikino, kad, nepaisant kartais susidarančio įspūdžio, esą daugiausia ES lėšų skiriama keliams tiesti ar tvarkyti, dosniai finansuojama ne tik ši sritis. Anot jo, milijardus ar šimtus milijonų siekiančios sumos skiriamos ir geležinkeliams, vandens bei oro transportui.
Rezultatai nepatenkinami
Premjeras Andrius Kubilius džiaugėsi spartesniu nei ankstesniais metais ES paramos panaudojimu. Anot jo, per pirmąjį šių metų pusmetį sutarčių gauti Bendrijos paramą buvo pasirašyta už 2 mlrd. litų, o išmokėtų europinių pinigų suma siekė daugiau nei 500 mln. litų. 2007-2008 metais pasirašytų sutarčių kaina buvo 1,5 mlrd. litų. Tuo laikotarpiu išmokėta 560 mln. litų ES paramos.
Tačiau Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis kritikavo Vyriausybę dėl esą per lėto europinių pinigų panaudojimo. Anot jo, per 5 mėn. paskirsčius vos 10 proc. skirtų lėšų nėra kuo džiaugtis. Esą norint panaudoti likusius pinigus, numatytus šiems metams, reikėtų parengti kelis milijonus projektų. "Sutinku, kad ekonomikos padėtis valstybėje sudėtinga, bet paramos panaudojimo tempas nėra patenkinamas. Manau, kad Vyriausybei reikėtų rudenį sugrįžti į Seimą ir politiškai įvertinti pasiektus rezultatus", - įsitikinęs Z.Balčytis.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
