Vilniaus Vingio parke verda gyvenimas. Jaunos mamytės tingiai supuoja vaikiškus vežimėlius, jaunuoliai ilsisi prisėdę ant žolės. Daug kas į parką atrieda su riedučiais ar paspirtukais. Tačiau tokį poilsį visiems laikams gali apversti vienas sergančios erkės įkandimas ir ilgam apkartinti gyvenimą, o gal net baigtis mirtimi.
Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė karą mirtį nešantiems parazitams ir parke įrengė dešimt erkių gaudyklių.
„Tai yra priemonė, kuri parodys kiek šitų parazitų artimoje aplinkoje yra. Jeigu ta priemonė pasiteisins, mes ją naudosime kitose Vilniaus viešosiose erdvėse“, – sako mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.
Sostinei šios dėžės nieko nekainuoja. Tai privataus verslo dovana miestui. Ir tai jau nebe pirmas savivaldybės bandymas gaudyti Vilniaus erkes:
„14-ais metais žinom, kad buvo darytas panašus eksperimentas, taip pat Vingio parke, ir per parą, tiksliau per pusę paros, per dieną, 12 valandų į vieną dėžę buvo patekusios septynios erkės.“
Vienos dėžės savikaina – 50 eurų, tačiau kadangi jose yra nudeginti galinčio sauso ledo, jas ištisą parą privalu stebėti ir saugoti. Todėl dvi dienas vyksiantis erkių gaudymas, pasak šias dėžes įrengusio verslininko, kainuoja 2000 eurų. Sausas ledas reikalingas anglies dioksido išsiskyrimui, kuris esą ir turi privilioti parke gyvo grobio tykančius parazitus.
„Ji reaguoja, ji turi Halerio vadinamą organą, kuris reaguoja į CO2, t.y. anglies dioksidą ir žmogaus šilumą. Imituodami didelį kiekį išskiriamo anglies dioksido, erkės lenda būtent į tą vietą ir prilimpa prie dėžučių lipnios juostos“, – pasakoja verslininkas Valerijus Sidorčiuk.
Savivaldybė po dviejų dienų atvėrusi gaudykles ir įvertinusi rezultatus, t.y. kiek jose bus erkių, spręs ar Vilniuje vertėtų turėti gaudyklių daugiau. O štai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologai tikina, kad būdo išnaikinti erkes, deja, nėra. Sergamumas erkiniu encefalitu šiemet išaugo dvigubai ir yra didžiausias Europos Sąjungoje. Pernai per tokį laikotarpį užfiksuoti 136 susirgimai, šiemet – net 232. Pasak epidemiologės, dėl to labiausiai kaltas klimato atšilimas.
„Erkių migracija šylant klimatui iš pietų į Šiaurę daugiau. Gyvūnų populiacijos, tarp kurių erkinio encefalito virusas plinta“, – teigia ULAC gydytoja-epidemiologė Galina Zagrabnevienė.
Pasak specialistės, įvertinti, kuriose šalyse ir jų teritorijose erkių yra daugiausia, gana sudėtinga. Šiaip sergamumu erkių užkrečiamomis ligomis pirmauja didieji šalies miestas – Kaunas, Panevėžys, Vilnius. Daugelis erkes namo parsiveža po iškylų ar stovyklavimo gamtoje ir dažnai nė nežino, kur ir kada parazitas jiems spėjo įsisiurbti. Specialistė taip pat atskleidžia, kur reikėtų ypatingo budrumo, mat tokiose vietose erkių – apstu.
„Paupio, paežerio zona, kur ilgos, aukštos žolės, kur yra drėgmė, kur yra lapuočiai medžiai. Alksniai auga“, – sako G. Zagrabnevienė.
Vienintelis būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai. Kai kurie seimūnai jau kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydami šiuos skiepus padaryti nemokamus visiems norintiems. Atsakymo iš ministro kol kas nėra. Vienas skiepai nuo erkinio encefalito kainuoja apie 30 eurų, o norint įgyti imunitetą jų reikia trijų.
