„Iš viso Lietuva į valstybės biudžetą galėtų surinkti 420 mln. eurų, įgyvendindama nuosaikų, progresyvų turto apmokestinimą. Tai atitinka 0,63 proc. BVP. Taip pat, panaikindama būdus, kuriais pasiturintys žmonės gali slėpti savo turtą ir už jį nemokėti mokesčių, Lietuva galėtų gauti papildomus 8 mln. eurų“, – teigiama parengtoje studijoje.
Aiškinama, kad šių pajamų užtektų Lietuvai išmokėti daugiau nei 15 tūkst. algų pradinių klasių mokytojams arba padidinti švietimo biudžetą 16 proc. Taip pat daugiau nei 420 mln. eurų, anot EP žaliųjų, leistų padengti 13 proc. valstybės sveikatos apsaugos biudžeto ir pasamdyti 36 tūkst. medicinos seselių.
„Šie pinigai prilygsta 47 proc. Lietuvos transporto biudžeto. Tokia sumai leistų 20 kartų išplėsti neseniai priimtas priemones skatinti efektyvų ir mažai anglies išskiriantį transportą. Ji taip pat yra 4 kartus didesnė nei valstybinės investicijos į geležinkelius“, – sako EP žalieji.
„428 mln. eurų prilygsta 85 proc. bedarbių biudžeto ir leistų valstybei investuoti 21 kartą daugiau pinigų į šiuo metu taikomas mokymo priemones. Jeigu pinigai būtų investuoti į būsto plėtrą, tai apmokėtų visas investicijas ir padidintų bendras investicijas 4,3 karto“, – tikinama studijoje.
Žalieji siūlo apmokestinti asmens grynąjį turtą, t. y. individualų turtą, neįskaitant asmens įsipareigojimų, viršijančių tam tikrą ribą. Jie vadovaujasi Ispanijos pavyzdžiu, kuri įvedė laikinąjį progresyvų turto mokestį šiais metais. Atsižvelgdami į tai, jog skirtingose ES valstybėse narėse turto lygis yra skirtingas, žalieji modelį pakoregavo, kad slenksčiai būtų pagrįsti santykiniu turtu, o ne eurais.
Žalieji įsivaizduoja modelį, kuriame turtingiausi asmenys progresinį turto mokestį mokėtų tik už tam tikrą ribą viršinančią turto dalį. Siūloma 0,5 proc. turtingiausių šalies gyventojų turtą apmokestinti 1,7 proc. tarifu, 0,1 proc. turtingiausių – 2,1 proc., o 0,05 proc. – 3,5 proc.
Remiantis studijos duomenimis, Lietuvoje 0,5 proc. turtingiausiųjų priklausytų turintys per 1,02 mln. eurų vertės turto, 0,1 proc. – per 2,28 mln. eurų, o 0,05 proc. – per 3,76 mln. eurų vertės turto.
Skirtingai nei Ispanijos pasiūlyme, jie siūlo vengti išimčių skirtingoms turto klasėms. Vietoje to, žalieji orientuojasi į pagrindinę išimtį, pagrįstą grynuoju turtu, mažesniu nei 0,5 proc. slenksčio. Tai reiškia, kad bet koks grynasis mokesčių mokėtojų turtas, kuris nesiekia viršutinės 0,5 proc. ribos, nebūtų apmokestinamas turto mokesčiais. Tačiau turtui viršijančiam slenkstį jokios išimtys nebūtų suteikiamos, nepaisant to, kaip asmenys pasirenka investuoti ar saugoti savo turtą.
T. Tomilinas: turime svarstyti visas galimybes gauti papildomų pajamų biudžetui
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tikino, kad turto mokesčio įvedimo galimybė Lietuvoje turi būti svarstoma, nes papildomų biudžeto pajamų klausimas valstybėje darosi „vis aštresnis“.
„Mano nuomone, mes turime svarstyti bet kurias galimybes gauti papildomų pajamų biudžetui. Dabar matome, kad po mokytojų tuoj pradės streikuoti aplinkosaugininkai, pareigūnai, policininkai, gaisrininkai, gydytojai, slaugytojai ir t. t., tai biudžeto pajamų papildymo klausimas valstybėje darosi vis aštresnis“, – Eltai teigė T. Tomilinas.
„Bet kurios idėjos šioje srityje labai svarbios, net jeigu jos yra šališkos, ne idealiai tinkančios mūsų sąlygoms, bet vis tiek svarstymą reikia tęsti“, – aiškino jis.
Parlamentaras tikino, kad tokio pobūdžio siūlymas leidžia atremti ir premjerės Ingridos Šimonytės kritiką dėl to, jog opozicija savo pasiūlymams nepateikia pajamų šaltinių.
„Esu girdėjęs premjerės gan pašaipų komentarą opozicijos atžvilgiu, kad niekada nesiūlome šaltinių, tai siūlome. Diskutuojame ir galvojame. Lietuvoje nėra turto mokesčio, yra tik NT mokestis, reikia galvoti, kodėl neiti ir Ispanijos keliu, kuris siūlomas toje studijoje“, – sakė politikas.
Vasaros pabaigoje posėdžiavusi Lietuvos koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
