„Mes nenorime grįžti atgal, kalbant apie sankcijas. Mes manome, kad tai yra veiksmingas būdas. Kalbėjome su ministre pirmininke (Ingrida Šimonyte – BNS), sakėme, kad jos gali būti suintensyvintos (...). Kaskart, kai paliečiama piniginė, yra reakcija, todėl matome, kad tai gali būti teigiama“, – per bendrą spaudos konferenciją Vilniuje tvirtino D. Sassolis.
„Tikrai neatsisakysime sankcijų. Ko mes reikalaujame – norėtumėme politinių kalinių išlaisvinimo, negirdėti tokių agresyvių faktų, kaip „Ryanair“ lėktuvo, jaunuolio Romano (Protasevičiaus) pagrobimas, kuris yra namų arešte, tačiau jis buvo pažemintas prieš savo bendruomenę (...). Tai yra pažeminimas, mes norime, kad už jį būtų atlyginta“, – teigė EP vadovas.
D. Sassolis taip pat sako nesuprantantis dar balandį Rusijos priimto sprendimo taikyti sankcijas jam ir dar keliems Europos pareigūnams, draudžiant atvykti į šalį ir vertina tai kaip atsaką į ES principingą poziciją taikant sankcijas Rusijai.
Sulaukus pabėgėlių iš Afganistano, jie turėtų būti paskirstyti ES narėms
Europos Parlamento (EP) pirmininkas Davidas Sassolis sako, kad Europa turi ruoštis migrantų iš Afganistano bangai, o Europos Komisija turėtų imtis veiksmų šiuos migrantus paskirstyti tolygiai Europos Sąjungos (ES) narėms.
„Žinoma, bus (poveikis – BNS), nes toks reiškinys, kurį matome šiomis dienomis, valandomis, tikrai paskatins migrantų bangą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją
„Turime tą atsakomybę, ir manau, kad EK galės įgalioti tolygiai paskirstyti (migrantus – BNS) po visas Europos šalis, valstybes nares, manau, kad Europos Komisija galėtų tai padaryti, kad būtų išlaikoma lygybė. Manau, kad tai gali būti padaryta greitai“, – tvirtino EP vadovas.
Pasak jo, Europa taip pat turės gebėti prisitaikyti ir priimti Afganistano piliečius, dirbusius kartu su Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų sąjungininkų pajėgomis, saugant juos nuo Talibano keršto.
Žada paramą Lietuvai
Europos Parlamento (EP) pirmininkas Davidas Sassolis žada paramą Lietuvai stiprinant sienos su Baltarusiją saugumą.
Jis pabrėžė, kad Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka naudojasi migrantais kaip politiniu spaudimu.
„Siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra Europos siena. Taigi, Lukašenkos režimas iš tikrųjų naudojasi vargšais žmonėmis, vyrais ir moterimis. Mačiau papiktinimą keliančių veiksmų, kai pareigūnai stumia žmones per sieną. Tai yra žmogiškumo klausimas, bet taip pat ir Europos Sąjungos sienos apsaugojimo klausimas“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė D. Sassolis.
Jis pabrėžė, kad Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos imsis veiksmų, siekiant išlaikyti sienos saugumą.
„Matėme, kad vyrų ir moterų panaudojimas, tas stūmimas link Lietuvos yra Lukašenkos režimo organizuota veikla. Kaip sakiau, reikia turėti priemonių ir išteklių, kad galėtumėme apsaugoti Europos erdvę, taigi ir Europos Parlamentas, ir kitos institucijos imsis tų veiksmų“, – teigė EP vadovas.
Tuo metu Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva labai rimtai vertina incidentą Baltarusijos pasienyje, kai 12 šios šalies pareigūnų pateko į Lietuvos teritoriją, ir žadėjo diplomatinę, teisinę reakciją, taip pat stiprinti fizinę sienos apsaugą.
„Vertiname labai rimtai, institucijos ėmėsi visų priemonių, kurių turėtų imtis tokioje situacijoje – ar tai būtų teisinės, ar diplomatinės priemonės, ar tai būtų priemonės, kurios dar papildomai stiprina pajėgas, saugančias valstybės sieną“, – teigė ji.
Anot premjerės, nufilmuota situacija vaizdžiai įrodo Baltarusijos pareigūnų dalyvavimą organizuojant nelegalią migraciją.
„Tai labai vaizdžiai įrodo, kad visos kalbos apie tai, kad žmonės atvykę netyčia išėjo į mišką pasivaikščioti ir netyčia paklydo į Lietuvą arba kad Lietuva kažkokiu būdu bando parūpinti nelegalių migrantų Lukašenkos režimui, ką iš to režimo propagandos kanalų tikrai tenka girdėti ne vieną kartą, tai yra labai akivaizdus įrodymas, kad institucijos dalyvauja ir dalyvauja pažeisdamos įstatymus“, – teigė ji.
„Baltarusijos pareigūnai dalyvauja nusikalstamoje veikloje. Visų priemonių institucijos ėmėsi, šitą situaciją vertiname labai rimtai ir iš jos seks kiti praktiniai veiksmai, kurie tokioje situacijoje turi sekti – jie jau dabar yra įvykę“, – akcentavo I. Šimonytė.
Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant kalio trąšų prekybą, paskelbė birželio pabaigoje. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų.
Rugpjūčio pradžioje Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino ES įvesti naujų sankcijų Baltarusijai ir nepripažinti autoritarinio šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos sprendimų.
