Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pranešimai vis dažniau šiurpina daugiabučių namų gyventojus. Naujausiais VKEKK duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina vidutiniškai augs iki 31 ct/kWh.
Nejauku pasižiūrėjus jau į rugpjūčio mėnesio kainas. Anykščių ir Pakruojo gyventojai jau dabar moka beveik po 37 ct/kWh.
Tačiau ūkiškiau besitvarkančiose savivaldybėse kaina dvigubai mažesnė. Pavyzdžiui, Molėtuose kilovatvlandės kaina kiek didesnė nei 17 ct, Ignalinoje 19 ct. Mažesnės kainos priežastis – puikiai išnaudojamas medienos biokuras. Be to, dar didesnis netikėtumas yra tai, kad dėl mažėjančios biokuro kainos vidutinė šilumos kaina, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, mažėja nuo 22 iki 21 ct/kWh.
Iš 18 užšildymą pigiausiai mokančių savivaldybių 17 šildosi biokuru. Šie Lietuvos miestai, tarp kurių tie patys Molėtai, Ignalina, Utena, Varėna, šį šildymo sezoną šiluma kainuos nuo 17 iki 26 ct/kWh.
Skaičiai patys kalba apie finansinę alternatyviosios energetikos naudą kiekvienam namų ūkiui. Mano nuomone, tai turėtų būti prioritetinė būsimosios vyriausybės veiklos kryptis. Būtent atsinaujinantys ištekliai gali būti šalies koziris. Tereikia juos išnaudoti.
O potencialo Lietuvoje yra. Medienos biokuras gaminamas pirmiausia ne kertant medžius, o panaudojant medienos atliekas. Kasmet Lietuvos miškuose susidaro apie 2,5 mln. kietmetrių šakų, krituolių, kelmų ir kirtimo atliekų. Jų energetinė vertė - 5 TWh arba pusė šalies centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Be to, šalies medynuose kasmet priauga iki 16 mln. kubinių metrų medienos, o realiai kertama, panaudojama apie 6 mln. kubinių metrų.
Be abejo, naudojant tik medienos atliekas apšildyti biokuru visas įmones ar butus nerealu, todėl būtina ieškoti kompleksinių sprendimų. O jie tiesiog mėtosi aplinkui. Šiais metais užderėjo kaip niekada puikus grūdų derlius. Tai reiškia šalies laukuose rekordinis ir šiaudų „derlius“. Tai puiki proga pasidomėti vakarų Europoje sparčiai populiarėjančiu ekologiniu kuru – šiaudų granulėmis.
Taigi, kokia bebūtų ateinančios vyriausybės sudėtis, pagrindinis jos uždavinys bus sutvarkyti šilumos energetikos infrastruktūrą šalyje. Manau, akivaizdu, kad pigesnės dujos į Lietuvą neatitekės, todėl visas dėmesys turės būti skiriamas alternatyvias energetikos šaltiniams, slypintiems ir miškuose
