„Reikia pripažinti, kad tas žemų kainų periodas energetikoje apskritai baigiasi ir jis praktiškai baigėsi jau praeitais metais, ir tie rezervai kainai nedidinti arba išlaikyti tuo lygiu, kuris yra, jie labai riboti“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.
Tačiau, anot jo, kartu su Kainų komisija, bendrovėmis „Litgrid“ ir ESO mėginama rasti rezervų, kad galimas kainos augimas būtų kuo mažesnis.
„Negaliu pažadėti, kad kainos mažės, kaip praeitais metais. Bet sieksime, kad tas didėjimas būtų maksimaliai mažas (...). Neužsiimčiau orakulo prognozėmis – kuomet turėsime aiškius skaičius, tai ir bus pasakyta. Šiuo metu turime tik pačią tendenciją – pakankamai didelių kainų rinkoje“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministras pripažino, kad gerokai padidėjusios elektros kainos poveikį jau dabar jaučia pramonininkai, tiesiogiai perkantys elektrą iš tiekėjų.
„Tuo tarpu buitiniams vartotojams mes turime dar reguliuojamas kainas. Manau, kad tai yra tas instrumentas (...), tam tikras saugiklis, kuris užtikrina kiek įmanoma mažesnį kainų didėjimą, net ir augant kainai rinkoje“, – kalbėjo energetikos ministras.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad pastaruosius kelerius metus buitiniams vartotojams pigusi elektra kitąmet neišvengiamai brangs bent keliais procentais. Pasak jo, žmonės šią žinią neabejotinai sutiks neigiamai.
ESO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas yra sakęs BNS, jog nustatant kitų metų elektros įsigijimo kainos dedamąją, remiamasi pastarųjų 12 mėnesių faktinėmis kainomis didmeninėje rinkoje, todėl šių metų kainos darys įtaką 2019 metų kainai.
Nuo šių metų sausio elektros kaina buitiniams vartotojams sumažėjo vidutiniškai 1,2 proc. – standartinis vienos laiko zonos tarifas dabar yra 11,3 cento už kilovatvalandę (kWh).
2017-ųjų sausį elektra atpigo 5 procentais.
