Pranešė apie artimiausius planus
Nors Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas dar nepatvirtintas, kai kurios ministerijos jau įvardijo svarbiausius savo planus. Energetikos ministras sako, kad daugiausia dėmesio bus skirta energetiniam saugumui ir išmaniajai energetikai. „Kalbant apie energetikos saugumą, svarbu užtikrinti Baltijos šalių sinchronizacijos su europiniais tinklais įgyvendinimą bei sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybas. Kalbant apie išmaniąją energetiką, turbūt čia bus pirmieji darbai, kuriuos stengsiuosi atlikti. Visų pirma reikia sudaryti sąlygas aktyviam vartotojų dalyvavimui energetikoje. Taip pat greitu metu imsimės vartotojų prisijungimo prie elektros ir dujų tinklų laikotarpio sutrumpinimo. Tie laikotarpiai turėtų būti kuo trumpesni ir vienodesni“, – dalinasi planais ministras.
Saulės elektrinių savininkų laukia pokyčiai
Ministerija žada grįžti prie saulės energetikos klausimo, prieš kelerius metus sukėlusio didelių diskusijų ir prieštaravimų. Dabar žadama plėsti galimybes žmonėms patiems gamintis elektrą. „Sieksime sudaryti sąlygas, kad žmonės, kurie patys gaminasi elektrą, galėtų tiekti ją tinklui, kai yra jos perteklius ir gauti elektrą iš tinklo, kai negali patys pasigaminti. Tokiu būdu žmonės galėtų pasinaudoti elektros tinklais kaip savotiška baterija. Jau turime numatę priemones, kurios užtikrins, kad pati gamyba būtų kuo lankstesnė. Be to žadame diegti skaitiklius, kad vartotojai galėtų kontroliuoti savo elektros pagaminimą ir suvartojimą“, – sako ministras.
Planuojama plėsti galimybes žmonėms naudotis ne tik saulės, bet ir vėjo energetika. Be to žadama išplėsti ratą tų, kuriems leidžiama sau gaminti elektrą. „Šiuo metu tai daryti gali tik privatūs vartotojai ir viešosios įstaigos. Mūsų tikslas padaryti taip, kad šią galimybę turėtų ir visos įmonės bei organizacijos“, – žada Ž. Vaičiūnas.
Nerems saulės energetikos kitų vartotojų sąskaita
Ministras žada, kad nepasikartos prie kelerius metus kilusios problemos dėl saulės energetikos. „Didžiausia problema buvo ta, kad iš saulės energetikos buvo perlenkta lazda. Buvo numatyta pernelyg dosni sistema, pagal kurią saulės energijos gamintojai būtų remiami kitų vartotojų sąskaita. Mes sieksime subalansuoti kainodarą, kad saulės energetika nedidintų kainos kitiems elektros vartotojams. Elektros vartotojai neturi dengti kaštų, kurie smulkiesiems elektros gamintojams yra pasipelnymo šaltinis. Taigi, skatinsime plėtrą, tačiau užtikrinsime, kad tai negultų ant visų vartotojų pečių“, – žada ministras.
Įvardijo vieną didžiausių grėsmių
Kaip vieną iš didžiausių grėsmių Lietuvos saugumui, ministras įvardija sparčiai dygstančią Astravo atominę elektrinę. Vos už 50 km. Nuo Lietuvos sienos statomas objektas laikomas nesaugiu, tačiau kol kas niekam nepavyko įtikinti Baltarusijos statybas sustabdyti. „Projektai, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai, turi būti stabdomi. Astravo elektrinė yra būtent toks projektas. Turime numatę priemones tam. Visų pirma, tai vidaus rinkos apsauga nuo nesaugios elektros patekimo iš Astravo elektrinės. Antra priemonė – branduolinės saugos užtikrinimas. Šiuo atveju branduolinis saugumas negali būti sąlyginis. Jis turi būti absoliutus. Kad to pasiektume, naudojame visus kanalus Europos Sąjungoje ir toliau ketiname tai daryti“, – sako ministras.
Negarantuoja, kad pajėgs sustabdyti Astravo elektrinės statybas
Paklaustas, ar tiki, kad Lietuva yra pajėgi sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybą, ministras konkretaus atsakymo nepateikė. „Tai priklausys nuo to, kiek efektyvios bus priemonės. Puikiai suprantame, jog turime būti kūrybiški ir aktyvūs, kad iškeltume sąlygas, kurių neįgyvendinus statybos būtų stabdomos. Manau, kad tai yra pakankamai realu. Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykiai dabar yra atšilimo laikotarpyje, taigi pirmiausia reikia naudoti politinius instrumentus. Manome, kad jie turėtų duoti efektą“, – teigia Ž. Vaičiūnas.
Per pusmetį žada pasirinkti elektros sinchronizacijos kelią
Šiemet sukanka 10 metų, kai Baltijos šalių premjerai priėmė principinį sprendimą, jog reikia prisijungti prie europinių elektros tinklų. Dešimtmetį trunkančios diskusijos kol kas konkretaus rezultato nedavė. Ministras sako, kad Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos elektros tinklais projektas užsitęsė, nes reikėjo užsitikrinti Europos Sąjungos paramą.
Jis žada, jog artimiausiu metu bus pasirinktas sinchronizacijos kelias ir projektas pajudės į priekį. „Šiuo metu baigiama rengti Jungtinių tyrimų centro studija, kurioje analizuojami kaštų požiūriu efektyviausi scenarijai. Turime tris pagrindinius scenarijus: sinchronizavimas per Lenkiją, per Šiaurės šalis ir autonominis savarankiškas Baltijos šalių veikimas atskiroje sinchroninėje zonoje. Kitas žingsnis – pasirinkti tiek techniškai, tiek kaštų ir patikimumo prasme geriausią variantą. Tikslas sprendimą priimti per pirmą šių metų pusmetį“, – aiškina Ž. Vaičiūnas,
Ministras tikisi, kad Rusija į sekančias projekto stadijas nereaguos audringai. Bet neatmeta, kad galima tikėtis įvairių spekuliacijų dėl kainos.
Patenkintas buvusio ministro palikimu
Energetikos ministras džiaugiasi buvusio ministerijos vadovo palikimu ir sako, kad ministerijai pavaldžios įmonės veikia efektyviai. „Finansinės galimybės taip pat geros. Aišku, yra šiek tiek erdvės veiklą efektyvinti. Bet čia kalbant apie smulkesnes įmones. Bendrai, viskas ministerijoje pakankamai gerai sutvarkyta, ministerijos struktūra pakankamai gerai organizuota“, – sako Energetikos ministras.
