Šilumos trasos avarijos, kokia ketvirtadienį įvyko šalia Lukiškių aikštės sostinės centre, dažniausiai įvyksta dėl susidariusio temperatūrų skirtumo tarp šilumnešio ir lauko, sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas dr. Arturas Rogoža.
Naujienų agentūrai ELTA energetikos ekspertas konkrečiai negalėjo atsakyti, dėl ko sostinėje galėjo įvykti avarija – į tai esą atsakys tyrimas, bet tikėčiausia priežastimi įvardino temperatūrų skirtumą.
„Reikia ištirti ir tuomet bus galima atsakyti. Pagrindinė priežastis, be abejo, temperatūra, nes tai susiję – išorės temperatūra ir šilumos tinklų, šilumnešio temperatūra“, – sakė A. Rogoža.
Pasak jo, įtakos avarijai galėjo turėti ir vamzdynų būklė. Energetiko teigimu, pagal priežiūros reikalavimus vamzdynai turi būti patikrinti, o patikrą prižiūri Valstybinė energetikos inspekcija.
„Jeigu neklystu, kas penkeri metai turėtų būti šiluminiai, temperatūriniai bandymai, tai yra, pakeliant iki projektinės temperatūros šilumnešio temperatūrą“, – paaiškino pašnekovas.
Savaitgalį meteorologams prognozuojant dar didesnius šalčius, VGTU Pastatų energetikos katedros docentas nedrįso sakyti, ar gali dar kilti daugiau šilumos tinklų avariją, bet pripažino, kad jų išvengti jau per vėlu.
„Prevencijos dabar tai jokios nepadarysite. Prevencija daroma kaip tik tuo metu, kai tie parametrai yra žemesni, tai yra, ne šildymo sezono metu visi tie bandymai atliekami. O dabar prevencijos jokios iš esmės neįmanoma padaryti“, – teigė A. Rogoža.
„Čia galima tik spėlioti, apie bet ką galima taip pasakyti. Galime sulaukti, galime nesulaukti. Galų gale reikia gerai žinoti, kokia yra tinklų būklė“ – į klausimą, ar galime savaitgalį sulaukti stambių avarijų ir likti be šildymo, atsakė jis.
Šilumos trasos avarijos šalia Lukiškių aikštės sostinės centre priežastis yra įtrūkusi suvirinimo siūlė vamzdyje, nustatė šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos“ specialistai.
Pasak „Vilniaus energijos“ atstovo spaudai Nerijaus Mikalajūno, paskutinį kartą vamzdynai šalia Lukiškių aikštės buvo tikrinti praėjusią vasarą.
„Visą laiką visi tikrinimai vyksta, bet, matote, dabar mes turime tikrai ekstremalią situaciją ir žemesnę už 30 laipsnių šalčio temperatūrą, turime labai karštą termofikacinį vandenį, didelį spaudimą ir, na, silpnesnės vietos neatlaikė“, – dėstė N. Mikalajūnas.
Jo teigimu, dauguma Vilniaus šilumos trasų, kurių bendras ilgis siekia 700 kilometrų, yra sovietmečio palikimas. Tiesa, anot „Vilniaus energijos“ atstovo, blogiausios trasos jau yra pakeistos, ateityje numatoma pakeisti ir likusiąsias. Kol kas preliminarūs ketvirtadienį įvykusios avarijos nuostoliai neaiškūs.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausiomis dienomis Lietuvoje išsilaikys labai šalti orai. Vasario 4–5 dienų naktimis numatomas 24–29, vietomis – 30–32, pajūryje – apie 20 laipsnių speigas. Šeštadienį dieną aukščiausia temperatūra sieks 17–22, pajūryje – apie 15 laipsnių šalčio.
Sekmadienį temperatūra bus 14–19 laipsnių šalčio.
Taip pat skaitykite:
Dėl šilumos trasos sprogimo sostinės centre atjungtas šildymas
