AB „Lietuvos energija“ vadovas Rymantas Juozaitis teigia, kad 2010 m., po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, Lietuvai elektros energijos pakaks, tik ji bus kur kas brangesnė. Tuo tarpu Vyriausybės konsultantas Aleksandras Abišala, remdamasis tais pačiais duomenimis, ateitį piešia kur kas niūriau, rašo „Respublika“.
Vis dar deklaruodamas siekį pratęsti IAE antrojo bloko darbą, A.Abišala išreiškė nepasitenkinimą R.Juozaičio pateiktais duomenimis. Esą pageidautina, kad „Lietuvos energija“ pateiktų tokias pat prognozes kaip ir „misterio Ignalinos“ vadovaujama komisija, rašo „Respublika“.
Elektros nepritrūksime. Pinigų - galbūt
Antradienį vykusioje konferencijoje „Energetika po 2010 metų. Kaip gyvensime ir ką kūrensime?“ R.Juozaitis pateikė dvi žinias - gerą ir blogą. Geroji - elektros energijos po IAE uždarymo Lietuvai nepritrūks. Blogoji - ji kainuos kur kas brangiau nei dabar.
„Realiai skaičiuojant visus rezervus, 2010 m. turėsime 2422 megavatus (MV) realios galios. Pikinis elektros suvartojimas bus 2200 MV, taigi turėsim 10 proc. rezervą“, - sakė „Lietuvos energijos“ vadovas.
Anot jo, kur kas opesnė problema - kuras elektros gamybai. Esą dujų tiekimo patikimumas kelia rimtų abejonių, taigi kaip alternatyvą R.Juozaitis nurodė galimybę importuoti mazutą. Mat būtų galima sukaupti tokį rezervą, kokio pakaktų Elektrėnų elektrinei 5 savaites dirbti visu pajėgumu.
Tiesa, elektros kainos 2010 m. šokiruos, bet nebus didžiausios Europos Sąjungoje. „Daug užsienio kompanijų žiūri į šitą rinką ir laukia tų padidėjusių kainų. Ant stalo bus padėtas milijardas eurų“, - užsiminė R.Juozaitis.
„Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus teigimu, didesnių problemų neiškiltų ir importuojant elektros energiją tiek iš Rytų, tiek iš Skandinavijos rinkų. „Vyko pokalbiai su rytiniais kaimynais. Jeigu kaina Lietuvoje pakils bent 10 proc. daugiau nei „Nord Pool“ (Skandinavijos elektros prekybos rinkoje - aut. past.), jie eksportuos ne į Švediją ar Suomiją, o į Lietuvą“, - tvirtino R.Juozaitis.
Jėgainė Kaliningrade - ne „antis“
R.Juozaitis taip pat patvirtino, kad Rusijos pareiškimai apie atominės elektrinės statybas Kaliningrado srityje, vos keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sienos, nėra „antis“. Esą kaimynai statyboms rimtai ruošiasi, tačiau nauja elektrinė Lietuvoje išdygs greičiau ir pigiau.
„Projektas yra realus. Mūsų prekybos partneriai gavo pavedimą juo užsiimti. Jau pirmieji pinigai skirti, ir jie tikisi, kad šitą projektą pavyks įgyvendinti“, - tvirtino „Lietuvos energijos“ vadovas.
Tiltus blokuoja kaimynai
Kalbėdamas apie elektros jungčių projektus, R.Juozaitis pabrėžė, esą Lietuvos pusėje darbai vyksta sklandžiai. Tačiau pagalius į ratus kaišioja lenkai ir latviai.
„Lenkai projektą stabdo dėl to, kad jie nori užsitikrinti naujoje elektrinėje didesnę galią ir turėti didesnę įtaką Lietuvos energetinei sistemai. Su Švedija judėjome gana greitai ir optimistiškai, atlikome studiją, bet kaimynas pakišo koją - Latvijos prezidentas ir premjeras nuvažiavo į Švediją, pradėjo verkti ir sakyti, kodėl (tiltas tiesiamas - aut. past.) į Lietuvą, o ne į Latviją“, - skundėsi „Lietuvos energijos“ vadovas.
„Mes turim problemų“
„Mano ir p. Juozaičio medžiaga kartosis. Tai nieko keisto, nes didžioji dalis mano medžiagos yra iš „Lietuvos energijos“. Keista tai, kad nesikartos interpretacijos“, - savo kalbą pradėjo A.Abišala.
Pasak jo, žiemą, kai elektros sunaudojama daugiausia, Lietuva veikiausiai negalės gaminti tiek energijos, kad patenkintų visą poreikį. Be to, esą Rytų kaimynai turi toli gražu ne visas galimybes elektros eksportui į Lietuvą, o jungtis su Lenkija toli gražu negarantuotų pakankamo rezervo.
„Jeigu Kaliningradas pasistatys antrą dujinės elektrinės bloką, galimas importas sieks apie 300 megavatų. O jeigu jie suvartos dviem šimtais megavatų daugiau?“ - retoriškai klausė A.Abišala. Tuo tarpu R.Juozaičio patvirtinta atominės jėgainės statyba Lietuvos pašonėje „misteris Ignalina“ teigė netikintis.
„Dėl ko mes turim problemų ir dėl ko derėtų tęsti IAE darbą, kiek išeina, yra tai, kad patikimų importo galimybių mes neturim. Ir jų neturėsim iki naujųjų jungčių nutiesimo“, - pabrėžė Vyriausybės konsultantas.
A.Abišalos teigimu, po IAE uždarymo anglies dvideginio emisija Lietuvos energetikos sektoriuje išaugs iki maždaug 8,5 mln. tonų per metus. Esą vien elektros gamyba praris didžiąją dalį Lietuvai skirtos vadinamųjų apyvartinių taršos leidimų kvotos.
