Per Lietuvą skrieja Kalėdų bumas ir kiekvienas didesnis miestas šventinei eglutei ir erdvei aplink ją išleidžia mažiausiai po 30 tūkstančių eurų. Šie pinigai skiriami tam, kad žmonės pasidžiaugtų šventiškai papuoštu miestu ir pasigalynėtų su kitų miestų gyventojais, kurie pasipuošė gražiau. Neoficialios lenktynės dėl gražiausios eglutės vyksta jau ne vienerius metus.
Lietuvos miestų eglutės piktina
Tiesa, tokiomis lenktynėmis patenkinti ne visi. Štai užsienyje gyvenantys lietuviai piktinasi, kad gerokai turtingiau gyvenančios šalys, tokios, kaip Norvegija ar Jungtinė Karalystė, nešvaisto šimtų tūkstančių eurų vienkartinėms pramogoms.
Lietuvių, gyvenančių Bergene, „Facebook“ grupėje užvirė arši diskusija, ar tokia ne itin turtinga šalis kaip Lietuva, tikrai turėtų švaistyti pinigus eglutėms, pasirodymui, o ne socialinėms programoms ir viešajam gėriui.
Moteris, įkėlusi pagrindinės antrojo pagal dydį Norvegijos miesto Bergeno eglutės nuotrauką, pakomentavo, kad ji atspindi skandinavišką paprastumą.
„Pasižiūrėjau aš į Bergeno eglutę pagrindinėje aikštėje ir galvoju, ar čia genialumas paprastume, ar skandinaviškas minimalizmas, kad net nei vieno žaisliuko nepakabino ir net ne visos girliandos iš 6 vnt veikia.<..> Dabar pažiūriu į Lietuvos eglutes ir galvoju ar neturime pinigų, bet švaistom, ar pralenkt kitą miestą su puošnesne eglute, ar idėjų pilni organizatoriai pasireiškia vis kitaip“, – diskusiją „Facebook“ užvedė moteris.
Kiti emigrantai, gyvenantys Norvegijoje, netruko prisijungti prie diskusijos. Vieni gynė sprendimus skirti daugybę pinigų eglutėms, o kiti aiškino, kad toks perteklius demonstruojamas bereikalingai ir parodo norą puikuotis tuo, ko neturi.
„Va čia ir yra tikra kalėdine eglute. Lietuvoje padaro kažkokiu barbių, o ne eglučių, ir giriasi kiek pinigu ištaškė“, – „Facebook“ diskusijoje rašė vienas Norvegijoje gyvenantis tautietis, piktindamasis kalėdiniais papuošimais ir jų kainomis Lietuvoje.
O štai kita moteris, gyvenanti toliau nuo Lietuvos, gynė tradicijas namuose.
„Man tikrai gražu kaip Lietuvoj puošia miestus. Bet Bergene ir šiaip Norvegijoje gal tai sudėtinga? Tokie vejai. Na, jie turi savo puošybos tradicijas. Jie puošia savo namus. Pas mus gal tokių tradicijų nebuvo, todėl buvo sukurtos naujos“, – svarstė emigrantė.
Kitas lietuvis vyras „Facebook“ aiškino, kad Lietuvoje papuošimams leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai.
„Geriau turėti tokią eglutę ir mokėti pusę mokesčių prieš šventes, nei ubagais būdami (pvz. LT) taško mokesčių mokėtojų pinigus ir džiaugiasi kas kurį miestą aplenks“, – piktinosi Norvegijoje gyvenantis tautietis.
Jungtinėje Karalystėje gyvenantys emigrantai taip pat nesupranta kalėdinių eglučių karštinės Lietuvoje, jiems neaišku ir tai, kodėl daug pinigų išleidžiama trumpalaikiams malonumams, kai pinigų baseinams ar parkų tvarkymui – nelieka.
„Yra parkų, dvarų, aikštelių, kurias reikia tvarkyti. Galų gale, žmonių, kuriems pravestų pinigai. Negi negalima kukliau? Nesuprantu“, – socialinėje erdvėje svarstė Londone jau daugiau nei dešimtmetį gyvenantis vyras. Kiti emigracijoje gyvenantys žmonės taip pat pritarė šiam požiūriui, esą kalėdinis laikotarpis ir papuošimai yra šaunu, bet nereiktų peržengti sveiko proto ribų. Tai, pasak jų, įrodo ir kukliau papuošti miestai Jungtinėje Karalystėje.
Valdžia daro tai, ko nori žmonės
Šioms emigrantų dvejonėms pritarė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, pinigai investuojami ten, kur matosi. O ir žmonės, pasak ekonomisto, matyt nereikalauja nieko kito, džiaugiasi tuo, ką gauna – papuoštą eglutę ir lempelėmis apšviestą miestą.
„Vilniuje tikrai yra vietų, kur reiktų investuoti. Tai ir aikštelės, stadionai, baseinai. Jei žmonės reikalautų tokių dalykų, matyt jie ir būtų. Bet dabar žmonėms norisi šventiškų eglučių“, – sakė ekonomistas, patikinęs, kad tokios žmonių nuotaikos ir norai yra palankūs politikams.
„Jei žmonės nori šventės, ją ir gauna. Kreipia dėmesį politikai į tai, ko norima. <..> Visa tai – prioritetų klausimas. Vilniuje šiaip pinigų yra, taigi, jie leidžiami taip, kaip norima“, – sakė ekonomistas, pasvarstęs, kad, tarkime, norvegai jau senokai nori kitų dalykų, todėl blizgios eglės jiems rūpi daug mažiau nei mums.
„Norvegams tai [brangi šventė, kalėdinė eglė] yra ne prioritetas. Jie valdžios reikalauja kitų dalykų, tokių, kaip ekologija, tvari energetika, sutvarkyta ir patogi aplinka mieste. <..> Mes turime suprasti, kad, jei kokioje blogiau gyvenančioje šalyje miesto meras nutartų papuošti kuklią eglę kitą kadenciją jis gali būti ir neišrinktas. Tas pats, tarkime, yra su Karibų gyventojais, kurie vieną vidutinį savo atlyginimą išleidžia fejerverkams. Įsivaizduokite, tai koks tūkstantis eurų, mums tai atrodytų keista, o jie tai mėgsta, tokia jų tradicija. Taigi, tai kultūriniai skirtumai“, – sakė ekonomistas, patikinęs, kad kiekvienas dalykas turi dvi puses, jei visuomenei nereikėtų brangių švenčių ir kalėdinių eglučių, valdžia tiek pinigų tam ir neleistų.
Brangu, blizgu ir konkurencinga
Paprastai gražiausios ar bent jau brangiausios eglutės laurus skina sostinės Katedros aikštėje stovinti eglė. Jau kelis metus ši eglė pritraukia daugiausia miesto gyventojų ir užsienio svečių dėmesio. Prieš porą metų Vilnius net buvo pavadintas vienu iš devynių magiškiausių Europos miestų švenčių metu. Todėl „eglutės kartelė“ kasmet keliama vis aukščiau.
Tiesa, kaina pagrindinė Vilniaus eglė taip pat nenusileidžia, kasmet sostinės valdžia išleidžia kelis šimtus tūkstančių eurų eglutei ir šventinei aplinkai apie ją.
Šiemet Katedros aikštėje esančią eglutė puošia 100 tūkst. šviesos diodų, eglutės apačioje tviska šachmatų figūros, viršūnę puošia didelė karūna, iki kurios kyla geometrinių figūrų eilės.
Ši eglutė kainavo 95 tūkst. eurų, o Kalėdoms sostinėje skirtas biudžetas taip pat perkops ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Pernai Kalėdų sostinėje biudžetas siekė 300 tūkst. eurų, o prieš porą metų – šimtu tūkstančių mažiau, tiesa, ir eglutė tą kartą kainavo beveik perpus mažiau – 45 tūkst. eurų.
Kaunas taip pat neatsilieka ir kalėdinei eglutei senamiesčio širdyje negaili pinigų. Šiemet Kauno miesto „kosminė“ eglė, dekoruota įvairiaspalvėmis abstrakčių formų dekoracijomis kainavo apie 60 tūkst., visas kalėdinis miestelis su nameliais ir papuošimais, įsikursiantis Rotušės aikštėje, – apie 120 tūkst. eurų. Bendram miesto papuošimui bus išleista dar 25 tūkst. eurų.
Klaipėda taip pat nepagailėjo pinigų Kalėdų šventėms, tiesa pagrindinė miesto eglė – dovanota.
„Pagrindinę miesto eglę – žalią, „gyvą“ – šiais, kaip ir ankstesniais metais, padovanojo žmonės, ją užauginę savo sodyboje. Šiemet 11 metrų aukščio, dailiai nuaugusį medį gimtajam miestui dovanojo klaipėdiečių pora. Medis buvo atgabentas iš užmiesčio sodų“, – pranešė Klaipėdos savivaldybės atstovė Aušra Lukauskienė.
Tiesa, pinigų Klaipėda visgi išleido, ir nemažai. Šiais metais miesto šventiniam papuošimui Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė 190 tūkst. eurų. Pernai Klaipėda šventiniams papuošimams skyrė 160 tūkst. eurų.
Šiaulių miesto savivaldybė informavo, kad šiemet kalėdinei eglutei ir papuošimams aplink ją bus skirta apie 50 tūkst. eurų. O štai pernai Kalėdų eglės vizualiniam sprendimui ir kultūrinei programai įgyvendinti buvo išleista apie 75 tūkst. eurų, iš jų beveik 38 tūkst. eurų skirta eglės konstrukcijos nuomai, eglišakiams, eglės puošybai bei šviečiančių dekoracijų gamybai.
Panevėžys šiais metais nenusileidžia didiesiems miestams ir atsigavęs nuo prieš kelis metus ištikusios nesėkmės papuošė įspūdingą Kalėdų eglutę. Kasmet Panevėžio Laisvės aikštę papuošianti eglutė šiemet dėl rekonstrukcinių aikštės darbų persikėlė į Senvagę, prie Aleksandro paminklo.
Šiemet kalėdinė miesto puošyba kainavo 112,6 tūkst. eurų, o iš jų eglės dekoravimui skirta 52,6 tūkst. eurų.
Marijampolė, pasak miesto savivaldybės komunikacijos vadovės Neringos Tumelienės, kaip ir kasmet šiemet skiria apie 30 tūkst. eurų šventinei eglutei ir aplinkai papuošti. Esą siekiama „neperpilti“ šios sumos ir kiekvienais metais mėginama tilpti į 30 tūkst. eurų rėmus.
Tiesa, pernai Marijampolės savivaldybės administracija buvo numačiusi Kalėdų eglei ir kalėdinei programai skirti nuo 80 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuojant ir privačių rėmėjų labdaros būdu gaunamas lėšas.
Alytaus miestas taip pat puikuojasi gražia žaliaskare. Ji ir papuošimai aplink, lempelės ant medžių taip pat nemažai kainavo.
„Eglutės papuošimai kainavo beveik 20 tūkst. eurų. O medžių [lempelėmis] papuošimai dar papildomai kainavo 12 tūkst. eurų, papildomai, žinoma, kainavo koncertinė programa, uždegant eglutę“, – sakė Alytaus savivaldybės viešųjų ryšių vadovė Loreta Gaižiuvienė.
