Migracijos departamento prognozė, kad šiemet į užsienį gyventi išvyks apie 90 tūkstančių Lietuvos piliečių, pildosi užsienio kalbų mokyklose. Čia pastebima, kad šiais metais norvegų kalba savo populiarumu vejasi anglų kalbą. Pagal tai, kokią užsienio kalbą mokytis dažniausiai pasirenkama, sprendžiama, į kurias valstybes emigruos lietuviai.
„Daug gyventojų užsienio kalbų moksi vien todėl, kad ketina išvykti iš Lietuvos. Anksčiau žmonės pasirinkdavo anglų kalbą, nes jos reikėjo dirbant arba tiesiog norėdavo laisvai kalbėti, ir tik nedidelė dalis kalbos mokydavosi norėdami išvykti iš šalies. Dabar didžioji dalis mokosi anglų ir norvegų kalbų, nes pasiryžę emigruoti“, – grėsmingą situaciją apibūdino mokyklos „America english scool“ (AMES) direktorė Panevėžyje Laima Aužbikavičienė.
Specialistė pastebi, kad kalbų mokosi įvairaus išsilavinimo žmonės. Užsienio kalbų grupėse galima sutikti ir specialų vidurinį išsilavinimą įgijusius, ir aukštojo mokslo diplomus turinčius panevėžiečius.
Pasak L.Aužbikavičienės, kalbų mokytis ateinantys žmonės dažniausiai jau turi susidarę planus, ką veiks ir kokius darbus dirbs užsienyje, todėl būna ryžtingai nusiteikę.
„Motyvaciją mokytis jie turi. Jiems svarbiausia – išmokti kalbą, kad nuvažiavę nepasijustų kaip išmesti šuniukai“, – teigė kalbų mokyklos vadovė.
Eina šeimomis
L.Aužbikavičienė pažymi, kad Panevėžyje į užsienio kalbų kursus jau eina ne pavieniai miestiečiai, o šeimos. Anksčiau tokių atvejų beveik nebuvo.
„Kalbų mokytis ateina net šeimomis – vyras, žmona ir dar vaikus užregistruoja. Visų tikslas – pasirengti išvykti į užsienį. Anksčiau tėvai kalbų mokydavosi dėl vaikų, nes norėdavo jiems padėti mokytis, nes patys pakankamai žinių neturėdavo. Tačiau niekada nebūdavo taip, kad ateitų visa šeima. Su vaikais dažniausiai būdavo vienas iš suaugusių šeimos narių“, – pasakojo L.Aužbikavičienė.
Panašias tendencijas pastebi ir kitos Panevėžio užsienio kalbų kursus siūlančios mokyklos. Kalbų mokyklos „Kalba.lt“ pagrindiniai klientai yra abiturientai ir aukštesniųjų klasių moksleiviai. Šiemet į mokyklos užsienio kalbų kursus užsirašė tris kartus daugiau mokinių nei ankstesniais metais. Niekas iš ateinančiųjų neslepia norintys patobulinti anglų kalbos žinias, nes jų prireiks studijuojant užsienyje.
„Ketinančiųjų išvykti ir todėl ateinančiųjų mokytis šiemet tris kartus daugiau nei praėjusiais mokslo metais, tačiau jie dar tik prasidėjo. Moksleiviai savo būsimoms studijoms dažniausiai renkasi Angliją, Škotiją ir Daniją, o ieškantieji darbo dažniausiai vyksta į Norvegiją ir Angliją. Šalių pasirinkimą lemia ir mokslo kaina bei atstumas. Studentai ieško ten, kur arčiau ir mažiau kainuoja arba suteikiamos lengvatos, duodamos paskolos. Pavyzdžiui, Anglijoje paskola duodama visiems“, – teigė mokyklos „Kalba.lt“ vadybininkė Sandra Raišelienė.
Kitos kalbos nepopuliarios
Kursuose anglų kalbos mokoma skirtingais lygiais. Tie, kurie visiškai nemoka – o tokių daugiausia, pradeda nuo žemiausio lygio. Į aukštesnį lygį dažniausiai priskiriami prieš kelis dešimtmečius mokęsi anglų kalbos, bet ją pamiršę panevėžiečiai. Visai kitokia situacija su norvegų kalba – jos nemoka daugelis ateinančių klausytojų, todėl kursai pradedami nuo susipažinimo su abėcėle.
„Mokyti norvegų kalbos nuo pradžiamokslio tenka tiek jaunimą, tiek vyresnius žmones“, – teigė L.Aužbikavičienė.
Pradedantiesiems užsienio kalbų kursai mokyklose kainuoja apie 600–700 litų, o norintiesiems atnaujinti įgūdžius gali tekti pakloti didesnę pinigų sumą – apie 1000 litų. Taip yra todėl, kad šiek tiek mokantiems kalbą žmonėms kursai užtrunka ilgiau nei tiems, kurie iš viso nesimokė.
„60 akademinių valandų yra išdėstomos per tris mėnesius, o 85 valandos – per keturis mėnesius. Norvegų kursai trunka 50 akademinių valandų“, – paaiškino L.Aužbikavičienė.
Be anglų ir norvegų kalbų, kitos kalbos tarp panevėžiečių nėra populiarios, nes jos nesiejamos su nauda emigruojant, todėl, pavyzdžiui, ispanų kalbos dažniausiai mokosi jaunimas.
„Ispanų, prancūzų jaunimas moksi tik dėl savęs“, – konstatavo L.Aužbikavičienė..
Nori išmokti greitai
S.Raišelienė tvirtino, kad dauguma lankančiųjų kalbų kursus žino, kada išvyks, todėl kalbą nori išmokti greitai – per du ar tris mėnesius. Tiek kursai ir vyksta – apie 50 akademinių valandų.
„Nors per tiek laiko kalbos gerai neišmoksta, bet nuvykęs žmogus jau gali susikalbėti“, – teigė S.Raišelienė.
Pastebima, kad suaugusieji užsienio kalbų dažniau ateina mokytis vasarą. Vienu metu norinčiųjų išmokti ypač populiarios norvegų kalbos buvo tiek, kad reikėjo mokymus organizuoti kelioms grupėms.
„Buvo tiek daug norinčiųjų, kad kai kurie turėjo palaukti, nes norvegų kalbos dėstytojų Panevėžyje nėra daug“, – pasakojo S.Raišelienė.
Užsienio kalbų mokymosi vajus persikelia ir į Panevėžio darželius – anglų kalbos mokomi vos kelerių metų vaikai. Paklausta, ar neperlenkiama lazda, nes net sovietmečiu rusų kalbos darželiuose nebuvo mokama, S.Raišelienė tvirtino, kad anglų kalbos pamokų pageidauja tėvai.
Skaičiai grėsmingi
Nors ateinantieji mokytis kalbos mokykloms neša didesnius uždarbius, tačiau net ir šių įstaigų vadovams išvykimo mastai atrodo grėsmingai.
„Liūdna darosi, nes didžioji dalis užsienio kalbų mokosi norėdami išvykti. Anksčiau iš aštuonių grupėje esančių lankytojų apie išvažiavimą į užsienį galvodavo tik vienas ar du, o dabar vidutiniškai tokių būna net šeši“, – kalbėjo L.Aužbikavičienė.
Pastebima, kad į užsienio kalbų kursai ateinantiems panevėžiečiams svarbiausia gauti pagrindines žinias, o vėliau daugelis mokslus tęsia jau užsienyje.
„Nuvykę jie eina mokytis į nemokamus kalbos kursus. Norvegijoje kursus remia valstybė, o Anglijoje kursuose galima dalyvauti per darbo biržą. Kai išmoksta angliškai Lietuvoje, vėliau jiems būna daug paprasčiau, nes užsienyje niekas lietuviškai neaiškina“, – teigė kalbų mokyklos vadovė.
Mantas TOMKŪNAS
