Sėkmingas verslas garantuotų didesnius atlyginimus?
„Man atrodo, kad 25-eri metai mūsų nepriklausomos valstybės vystymuisi be jokios abejonės davė daug teigiamų dalykų. Ir visuomenės, ir valstybės pastangomis yra įtvirtintas nepriklausomybės fundamentas, užtikrintos tam tikros nacionalinio saugumo sąlygos“, - kalbėjo E. Masiulis.
EBIT Vadovų konferencijoje E. Masiulis teigė, kad „Apie 75 proc. Lietuvos žmonių nepasitiki verslu“, paklaustas, kodėl, jo manymu, mūsų šalyje tokia situacija ir kokie pavyzdžiai skatina žmones nepasitikėti verslu, kaip vieną didžiausių problemų, E. Masiulis išskyrė visuomenės požiūrį į verslą. „Žmonių požiūris į verslą vis dar nėra pozityvus. Mūsų šalyje verslas traktuojamas kaip noras pasipelnyti. Vis dar gajūs stereotipai, kad visuomenėje darbdaviai išnaudoja darbuotojus, slepia mokesčius nuo valstybės.“, - pabrėžė E. Masiulis.
Jo teigimu, situaciją aštrina ir pačios profesinės sąjungos, jos taip suvokia savo buvimo prasmę. Valdžios pareigūnų požiūris į verslą taip pat segmentuotas, nepabrėžiant pagrindinio dalyko, kad visos pajamos iš valstybės biudžeto ateina iš paties verslo, tad, jei mes norime, kad kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų oriai ir saugiai gyventi, vienintelis raktas yra sėkmingas verslas. Kuo verslas bus sėkmingesnis, tuo didesnė atlyginimų augimo tikimybė.
Priimami teisės aktai skatina nepasitikėjimą
E. Masiulis sako, kad įstatymai, priimti per 25 – erius metus taip pat simbolizuoja tam tikrą valdžios situacijos nesuvokimą, pavyzdžiui, priimtas „Darbo kodeksas“ yra sovietinio tipo, jame norima viską reglamentuoti įstatymu ir nepaliekama erdvės norintiems daugiau uždirbti. „Darbo kodeksas“ persmelktas nepasitikėjimu žmogumi, darbdaviu, darbuotoju. Sukuriami nelogiški įstatymai ir tuomet verslas, norėdamas toliau sėkmingai veikti, yra priverstas „ieškoti spragų“ įstatymuose ir jomis pasinaudoti. Ta problema egzistuoja, pavyzdžiui, mokesčių įstatymų sistema, valdžia, priimdama įvairius teisės aktus, demonstruoja akivaizdų nepasitikėjimą verslu ir iš čia problema persimeta ir į dalį visuomenės.
Pažiūrėjus paskutinius Lietuvos verslumo ir konkurencingumo tyrimus Europos ir Pasaulio valstybių kontekste vaizdas neatrodo labai blogas ir mūsų užimamos vietos pakankamai aukštos, bet vertinant visumą, įstatymai, šiandien galiojantys Lietuvoje, didesne dalimi labiau trukdo verslui nei padeda.
Visgi valdžios akimis verslas traktuojamas kaip mokesčių mokėtojas, kuris privalo, ar jam lengva, ar sunku – susimokėti mokesčius. E. Masiulio teigimu, verslas pirmiausiai ne mokesčių mokėtojas, o procesas, į verslą reikia žiūrėti ne kaip į „melžiamą karvę“, o kaip į galimybių visumą, kur valstybės institucijos gali padėti realizuoti galimybes.
Turtingesnis verslas – turtingesnė visuomenė
Politikai atstovauja visuomenės interesus, o sėkmingo verslo interesas yra ir visuomenės interesas, nes kitaip nebus turtingesnės visuomenės, jei nebus turtingo verslo.
Eligijus Masiulis neabejoja, kad reikia turėti daugiau politinių jėgų, kurių atstovai suvoktų verslo reikšmę ir nebijotų atstovauti verslo ir visuomenės. „Mažiau stereotipų daugiau šiuolaikiškų, modernių politinių jėgų, kurios suprastų, kad verslas negali gyvuoti be kvalifikuotų, pailsėjusių darbuotojų. Ir kitas dalykas, jei nebus verslo, darbuotojai neturės, kur dirbti“, - pabrėžė E. Masiulis.
Jo nuomone, pirmas svarbus dalykas, kokius signalus siunčia tiek į Parlamentą išrinktos jėgos, tiek Vyriausybėje esantys ministrai, nuo čia prasideda pasitikėjimas arba nepasitikėjimas visuomene ir verslu, o tai būtina sąlyga, jei norime bendradarbiavimo tarp atskirų segmentų. Kitas svarbus dalykas yra visa mūsų švietimo sistema. Ji turi būti orientuota į žmogaus saviraišką, didesnį pasitikėjimą savimi, gebėjimus atskleisti vaiko stipriąsias puses, išlaisvinti jį leidžiant būti kūrybiškesniu ir daryti, kas jam labiausiai sekasi. Tokie žmonės bus drąsesni, kūrybiškesni ir supras, kad sėkmingos visuomenės veikla priklauso ir nuo verslo.
Nacionalinis saugumas – ne tik kariuomenė
„Kuo geriau seksis mūsų verslui, tuo galėsime turėti geresnę apsaugą“, - sakė E. Masiulis EBIT Vadovų konferencijoje. Kokią įtaką verslas daro saugumui? „Mes labai siaurai suvokiame sąvoką – „Nacionalinis saugumas“, kad tai tik kariuomenė, savanoriškos sukarintos organizacijos ir vidaus jėgos struktūros, bet iš tikrųjų, Nacionalinis saugumas pirmiausiai susijęs su verslo sėkme arba nesėkme. Norisi, kad tą suprastų ir aukščiausi visuomenės vadovai, kad negali atskirai egzistuoti Krašto apsauga ir verslas – jie turi papildyti vienas kitą“, - sakė E. Masiulis.
Verslas turėtų būti brandesnis, pilietiškesnis ir, jei matome, kad puolama kaimyninė Ukraina, o Lietuva nedemonstruotų solidarumo, o stengtųsi situaciją nutylėti, kad tik nebūtų sukliudyta ekonominiams ryšiams, nevertintų Rusijos, Putino režimo pozicijos, tuomet ir į mūsų kiemą „ateitų“ tokia situacija. Tuomet verslas būtų nacionalizuojamas arba turėtų išsikraustyti į kitas šalis. Reikia suvokti, kad kartais būna svarbių momentų, kuomet aukščiausi valstybės vadovai ir piliečiai turi būti tvirti, solidarūs su tomis šalimis, kurioms yra iškilusi reali karinė grėsmė. Verslo pilietiško bendrumo reikėtų daugiau ir jis turi pasireikšti pačiais įvairiausiais dalykais.
