Pasak susisiekimo ministro, šiuo metu Lietuvai kelią į Vakarus atverti turinčiai geležinkelio vėžei gresia būti išbrauktai iš prioritetinių ES projektų sąrašo. Pirmadienį Vilniuje prasidėjusiame Europos ir Azijos transporto plėtros forume aptariamos transporto plėtros galimybės žemynuose. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos transporto ministrai bei Europos sąjungos transporto komisaras pirmadienio rytą kalbasi apie projektą „Rail Baltica“, kuris turi atverti Lietuvai europinės vėžės traukinių kelią į Vakarus.
Pasak Eligijaus Masiulio, šiuo metu gresia, kad projektas bus išbrauktas iš ES prioritetų.
„Dėl „Rail Baltica“ yra pakibę didelės grėsmės debesys – kad jis gali būti išvis išbrauktas iš prioritetinių ES projektų“, – teigė ministras.
Anot jo, pirmadienio renginys turės padėti įrodyti, kad ši europinė vėžė Lietuvai ir kitoms šalims reikalinga.
„Tai yra patvirtinimas Lietuvos ir kitų valstybių, per kurias „Rail Baltica“ turėtų tęstis, kad šitas projektas mums yra aktualus, kad, nepaisant ekonominio sunkmečio, šalys toliau jį vysto“, – kalbėjo E. Masiulis.
„Rail Baltica“ geležinkelio projektas prioritetiniu ES pripažintas prieš dvejus metus kartu su dar 30 transeuropinių tinklų projektų, kuriuos Europos Komisija atrinko iš daugiau nei pusantro šimto paraiškų.
Šiems projektams 2007–2013 metais iš ES biudžeto buvo nutarta pasiūlyti apie 5 mlrd. eurų. „Rail Baltica“ projektui iš viso siūlyta skirti 124 mln. eurų – daugiausia darbams pasienio ruožuose bei būtinoms studijoms atlikti.
Pirmąją tarptautinio europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ sutartį „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė praėjus daugiau nei pusantrų metų po tokio nutarimo – šiemet liepą. Šia sutartimi kitų metų pradžioje numatoma 40 kilometrų geležinkelio atkarpos nuo sienos iki Marijampolės statybos pradžia.
„Rail Baltica“, sujungsiančio Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą, bendra darbų vertė Lietuvoje – virš 1,5 mlrd. litų.
Rytis Rakauskas
Lietuvos radijas
