Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pripažįsta, kad nuolatinis šalies biudžeto išlaidų mažinimas jau atsisuka prieš mus kitu galu.
"Jau turime imtis konkrečių veiksmų, leisiančių didinti biudžeto pajamas. Sprendimai revizuoti biudžetą, mažinant jo išlaidas, neprisideda prie įplaukų didinimo", - Baltijos televizijos ir "Lietuvos žinių" laidoje "Svarbus pokalbis" sakė susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio (LS) vadovas E.Masiulis.
Požiūris keičiasi.
- Savaitgalį slaptame pasitarime Turniškėse ministrai, kaip kalbama, apsisprendė birželį planuotą eilinį biudžeto mažinimą nukelti rudeniop?
- Pasitarime apsispręsta, kad birželį nereikėtų skubėti mažinti biudžeto išlaidų. Iš tiesų, jeigu reikėtų dar 2 mlrd. litų sumažinti biudžetą, sunkiai įsivaizduoju, kad Seimas priimtų tokį sprendimą. Antra, mes laukiame naujosios prezidentės - būtų korektiška, jeigu Vyriausybė planuodama tolesnius žingsnius juos derintų su būsimąja šalies vadove.
- Anksčiau premjeras ir finansų ministras tikino, kad dar kartą nesumažinus biudžeto, šalį ištiks bankrotas?
- Viskas turi turėti ribas. Tai, kad nuolatos mažiname valstybės biudžeto išlaidas, turi ir pozityvią, ir negatyvią puses. Negatyvu tai, kad mažindami valstybės išlaidas mažiname ir vartojimą. Tai lemia mažesnį mokesčių surinkimą, dėl to mažėja biudžeto pajamos. Vadovaujantis elementaria ekonomine logika, valstybės biudžeto mažinimas atsisuka prieš mus kitu galu.
- Kalbate visai priešingus dalykus, nei iki šiol tvirtino premjeras ir finansų ministras. Ar Vyriausybėje prasideda trintis?
- Nesakyčiau, kad tai yra nesutarimai. Požiūriai išsiskiria, mes tikrai labai daug diskutuojame. Aš esu už tai, kad šiuo ypač sunkiu metu valstybė turi gyventi pagal savo kišenę, bet jau turime imtis ir konkrečių veiksmų, leisiančių didinti biudžeto pajamas. Sprendimai revizuoti biudžetą, mažinant jo išlaidas, neprisideda prie įplaukų didinimo.
Nesugebėjo apginti
- Pastarąjį kartą mažinant biudžeto išlaidas, nukentėjo ir jūsų kuruojama sritis - Kelių programai lėšos sumažintos daugiau kaip 0,5 mlrd. litų. Grasinote, kad jei kelininkai bus skriaudžiami jūsų, vadovaujamas LS neparems biudžeto pakeitimų, bet paskui vis dėlto balsavote "už"?
- Vyriausybėje virė dideli ginčai. Priėmėme bendrą sprendimą. Esu komandos žmogus, kai vyksta diskusija, išsakau visus argumentus. Bet jei mano pozicija nesulaukia didelio pritarimo, natūralu, kad turiu sutikti su koalicijos sprendimais ir jų laikytis.
Noriu atkreipti dėmesį, kad iš pradžių Finansų ministerija siūlė Kelių fondą sumažinti kur kas labiau. Galima sakyti, kad per ginčus ir diskusijas sugebėjome išsaugoti apie 200 mln. litų. Tai - ne pergalė, bet mažas žingsnelis, pristabdantis visišką šios srities sugriuvimą.
- Kelininkai tikėjosi, kad kaip ministras apginsite investicijas, iš kurių valstybė gali tik laimėti. Kitos Europos Sąjungos valstybės dabar jas net gerokai didina.
- Deja, reikia turbūt pasakyti: nesugebėjau Vyriausybės kolegoms įrodyti, kad sprendimas mažinti Kelių fondo lėšas yra klaidingas. Kita vertus, ir su 1,6 mlrd. litų, kurie skirti, turint omenyje, kad konkursai dabar labai intensyvūs, tad dėl konkurencijos kelių statybos kainos mažėja, galime padaryti iš esmės tiek pat, kiek pernai už 2 mlrd. litų.
Pokyčių bus
- Ar nusiteikimo mažinti Kelių fondą negalėjo lemti faktas, kad jau ne pirmus metus keliams skirtus pinigus pasidalija vis tos pačios 5-7 bendrovės?
- Pokyčių šioje srityje neišvengiamai bus. Šią situaciją esame aptarę ir su specialiosiomis tarnybomis, ir su Valstybės kontrole. Pirmiausia, pasitelkus Konkurencijos tarybą, reikia pasiekti, kad beveik visų kelių projektavimo užsakymų nelaimėtų ta pati kompanija, kurios dalis savininkų yra ir rangovai.
- Kalbate apie tai, kas turėtų būti padaryta, tačiau praėjo jau pusė metų nuo jūsų darbo pradžios, o sprendimai dar nepriimti.
- Palaukime, kol bus skelbiami pagrindiniai magistralinių kelių darbų konkursai. Tada pamatysime, kiek mūsų pastangos davė rezultatų. Sunku būtų iš anksto spėlioti.
Kita vertus, atėję į ministeriją radome nemažai dvimečių konkursų. Ankstesnioji valdžia prisiėmė apie 500 mln. litų įsipareigojimų, nors pinigų tam nėra.
- Seime prabilta, kad tokia situacija esate suinteresuotas, mat didžiosios kelininkų bendrovės tapo dosniomis LS rėmėjomis?
- Į visus klausimus Seime atsakiau. Neaiškumus, kurie kilo, mano galva, išsklaidžiau. LS rėmėjų sąrašas tikrai didelis, jame yra ir bendrovių, kurios šiuo metu nekonkuruoja dėl didžiųjų užsakymų. Jei remtumėmės tokia logika, būtų galima sakyti, kad aš būčiau kaip tik suinteresuotas kuo daugiau kompanijų atvesti į konkursus.
Atsiriboju nuo bet kokios įtakos konkursams. Esu tik už tai, kad sąlygos nebūtų dirbtinai kuriamos trims, keturioms ar penkioms bendrovėms.
Patikimiausi - partijos bičiuliai
- Girdėti kalbų, esą jūsų nuosaiki pozicija, Vyriausybei karpant investicijas į kelius, nulemta susitarimo, siekiant Valstybinio jūrų uosto vadovu įdarbinti vieną iš LS lyderių, europarlamentarą Eugenijų Gentvilą?
- Jokių užkulisinių sandorių nėra. Net galai nesutampa: jei esu nuo kelininkų įmonių priklausomas partijos vadovas, lyg ir turėčiau gulti kryžiumi už jų pinigus. Dabar sakoma, kad aš lyg ir neatstovavau jų interesams.
Nėra nieko bendra tarp kelininkų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. Dar daugiau: nemanau, kad nuosaikiai gyniau kelininkus. Tai dariau pakankamai radikaliai.
Kalbant apie Valstybinį jūrų uostą, ankstesnio vadovo darbas manęs netenkino, tad priėmiau sprendimą jį keisti. Vyko konkursas, visiems pretendentams buvo užduodami tie patys klausimai. Reikia pasidžiaugti, kad E.Gentvilas, buvęs ūkio ministras, premjeras, meras, Europos Parlamento narys, tapo laimėtoju. O tai, kad kai kurie kandidatai, turėję ambicijų užimti šį postą, net nemoka anglų kalbos, yra, mano galva, jų problema.
E.Gentvilas iš tiesų yra LS narys. Bet ar tai užkerta jam kelią, jei pasirodė geriausiai, tapti uosto vadovu?
- LS priklauso ir jūsų patarėjai, viceministrai, bendramokslis tapo Vilniaus oro uosto vadovu.
- Kalbant apie patarėjus - taip, sutinku, nes tai yra politinio pasitikėjimo pareigūnai. Gal man reikėjo Gediminui Kirkilui pasiūlyti postą?
Kita vertus, teigti, kad Vilniaus oro uosto vadovas yra mano bendramokslis, būtų pernelyg skambu. Aš Klaipėdos universitete studijavau politikos mokslus, dabartinis oro uosto vadovas Tomas Vaišvila mokėsi dvejais ar trejais metais vėliau. Tikrai nesame labai artimai pažįstami.
- Jūs sukėlėte socialdemokratų nepasitenkinimą pareiškęs, kad Susisiekimo ministerijos kuruojama įmonė "Lietuvos geležinkeliai" yra tos partijos tėvonija. Ar dabar nekuriate savo partijos tėvonijų?
- Tokių veiksmų, kaip "Lietuvos geležinkeliuose" įkurtos Socialdemokratų partijos kuopelės, tikrai nesiėmiau ir nesiimsiu. Mes stengiamės parinkti žmones pagal jų kompetenciją. Neišvengiamai kai kur kyla įtarimų, bet procesas dar nebaigtas, pasikeitimų bus ir daugiau. Tada bus galima vertinti, ar tęsiu socialdemokratų politiką, ar ne.
Tai, kad jaučiame pasipriešinimą, nėra ko slėpti. Natūralu, kad per daugelį metų nusistovėjo sistema, susijusi su tam tikromis politinėmis partijomis, nenorinti jokių pokyčių, ir bet kurį mano veiksmą bandoma diskredituoti.
Gyventojai dar nemokės
- Vos tapęs susisiekimo ministru žadėjote, kad bus atliktas visų pavaldžių įmonių auditas. Ar jau įgyvendinate pažadą?
- Labai brangiai kainuotų visų pavaldžių 29 įmonių nepriklausomas auditas. Esame pasirinkę prioritetus. Pirmiausia auditai atliekami regioninėse kelių įmonėse, esame priėmę sprendimus dėl reformų "Lietuvos geležinkeliuose", pertvarkant centrinį administracinį aparatą, peržiūrint sąnaudas. Manau, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, pasikeitus vadovui, auditas taip pat bus atliekamas, bus mažinama išpūsta administracinė struktūra.
- Darbo pradžioje teikėte dar vieną siūlymą - apmokestinti Lietuvos kelius. Ar tai bus padaryta?
- Šiuo metu nekalbama apie tai, kad keliai gyventojams būtų apmokestinti. Kelias Vilnius-Klaipėda yra ir bus nemokamas. Galima būtų svarstyti apie naujų kelių tiesimą, bet, žinant dabartinę situaciją, perspektyvi galėtų būti nebent kryptis Vilnius-Minskas, kai atidaryta Baltarusijos rinka. Gal būtų galima leisti privačioms bendrovėms tiesti kelią ir po to susirinkti tam tikrus pinigus. Privačių mokamų kelių nereikia bijoti. Net Baltarusija jų turi.
Jurga TVASKIENĖ
