Energetikos ministerijos teigimu, 2020 m. 20 proc. Lietuvos sunaudojamos elektros energijos atėjo iš atsinaujinančios energetikos. Lietuvos tikslas – pasiekti, kad šis rodiklis 2030 m. išaugtų iki 90 proc.
Ruošia sprendimus mažesnėms kainoms
Pasak D. Kreivio, Lietuvos judėjimas link savarankiškos energijos gamybos, padėtų spręsti ir saugumo klausimus.
„Spręsdami kainų problemas, sprendžiame ir energetinio saugumo problemas, darbo vietų klausimą ir kitus klausimus. Nes sava gamyba būtent ir užtikrina visus šituos privalumus ir naudas.
Ką planuojame šiais metais, tai neatidėti daugiau elektros rinkos liberalizavimo, pabaigti jį ketvirtą ketvirtį, pabaigti kaupiklį ketvirtą ketvirtį, taip pat atlikti pilną Lietuvos energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymą, kuomet mes atsijungsime nuo visų ir dirbsime visiškai savarankiškai, tam, kad įsitikintume, kad mūsų sistema yra saugi.
Kiekvienais metais darome bandymą, jie vis sudėtingėja. Deryboms su Rusija turime būti visiškai saugūs ir drąsiai sėdėti už derybų stalo, kad mūsų nespaustų į kampą ir neaiškintų, ką mes turime daryti ir kaip elgtis“, – Laisvės frakcijos posėdyje sakė D. Kreivys.
Frakcijos seniūno Vytauto Mitalo paklaustas, ką tokie pokyčiai reikštų vartotojams ir elektros kainoms, D. Kreivys teigė, kad jos, tikėtina, reikšmingai mažėtų.
„Pavyzdys turbūt yra vėjo energetika. Šiai dienai vėjo elektrinių savininkai, įmonės yra sudarę tiesiogines sutartis su nepriklausomais tiekėjais. Teko man girdėti, kalbėtis su vienu iš vadovų, kad mes, įmonė X, parduodame savo elektrą po 36 ct. Biržoje šiai dienai kaina yra apie 85–90 ct vidutinė. Kaina išlyginta. Tai yra tris kartus brangiau biržoje negu ilgalaikiu sandoriu yra pardavinėjama vėjo energetika.
Galime aiškiai suprasti, kad, jeigu mes turėsime, automatiškai kainos turėtų judėti į tą pusę. Atsinaujinant energetika yra atsakas į aukštas kainas vidutiniu ir ilguoju periodu. Prognozuoti, ar jos mažės du, ar du su puse, ar pusantro karto, yra labai nedėkingas darbas. Bet labai aiškiai galime indikuoti, kad, jeigu 36 ct. yra ta kaina, už kurią verslininkai parduoda į rinką, reiškia, jie turi ir normalų pelną, atsiperkamumą ir plius dar parduoda už gerą kainą elektrą“, – patikino D. Kreivys.
Pasak energetikos ministro, šiuo metu Lietuvos importuoja 70 proc. visos reikalingos elektros ir apie 20 proc. dujų ir kitų šaltinių šildymui.
„Tai turbūt bendras balansas yra 50 proc. visos mūsų energetikos yra importinės. Vienas aspektas yra mūsų saugumo klausimas, nes matome, kad esant tokiai situacijai turime rengti planus, nes kažkas gali dujas užsukti. Turint savo elektros generaciją daugybę tokių problemų galėtume lengviau išsispręsti“, – sakė D. Kreivys.
Energetikos ministerija planuoja vasarą inicijuoti dar vieną kvietimą, finansuojamą 2014-2020 m. ES fondų lėšomis, saulės jėgainių įsirengimui namų ūkiuose -- tam ketinama skirti ne mažiau nei 10 mln. eurų. Iš viso pagal namų ūkio energetinio efektyvumo didinimui bei AEI naudojimui juose Energetikos ministerija iki 2029 m. ketina investuoti apie 300 mln. eurų.
