Vilniaus universiteto docentas, demografas Daumantas Stumbrys pradėjo pokalbį sakydamas, ką mano apie viengungio mokesčius, ar tokia politika padarytų įtaką vaikų gimstamumui Lietuvoje ir ar yra ieškomas kažkoks sprendimas.
„Aš manau visi, kure ieško vieno sprendimo į sudėtingus klausimus, arba siūlo tą sprendimą, arba bando apgauti, arba nesupranta patys, ką šneka.
Aš manau, kad [mūsų šalis] tų sprendimų yra padaryta ir nemažai. Aišku, visada yra ką galima padaryti daugiau. Tai jeigu pasižiūrėtume į kitas Europos valstybes, į tas valstybes, kurios ypatingai pasižymėjo aukščiausiais gimstamumo rodikliais pastaruosius dešimtmečius, tai yra Prancūzija, Skandinavijos, kai kurios šalys, pastaraisiais metais, jeigu žiūrint į tą vidutinę ar trumpalaikę tokią perspektyvą, penketą metų, ir jos susiduria su gimstamumo mažėjimu.
Taip, kad mes ne vieni šitoj valty, mes ne vieni bendram Europos kontekste. Man atrodo, reikėtų lygiuotis į tas šalis panašios tokios socioekonominės raidos.
Tai jeigu jūs pasižiūrėtumėt į Europos Sąjungos vidurkį, tai suminis gimstamumo rodiklis yra pusantro. Jeigu pasižiūrėtumėt į Lietuvos gimstamumo vidurkį, kokių 15 metų, tai pamatytumėt, kad jisai irgi yra pusantro“, – pakomentavo apie vaikų gimstamumą jis.
Bendros gimstamumo tendencijos: nuo Europos nelabai skiriamės
Ekspertas prasitarė, ar mes būtumėme pajėgūs sulyginti mirtingumo ir gimstamumo rodiklį. Jis akcentavo, kokie veiksniai gali lemti didėjantį ir mažėjantį gimstamumą Lietuvoje.
„Va, čia yra kitas klausimas. Ir jeigu taip kalbėtume apie bendrąsias gimstamumo tendencijas ar bendrąją kaitą, tai mes iš Europos per daug kažkuo neišsiskiriam pastaruosius kelis dešimtmečius.
Mes išsiskiriame specifine demografine struktūra, kuri nulemia absoliučius mažus skaičius gimusių vaikų. Kitaip tariant, mes turime santykinai mažai reproduktyvaus amžiaus moterų ir turime santykinai seną visuomenę, daug vyresnio amžiaus gyventojų ir tai lemia tą neigiamos natūralios gyventojų kaitos rodiklius, tai būtent daug mirčių.
Mes turime daug vyresnio amžiaus gyventojų, tai natūralu, kad ir tų mirčių yra daugiau. Ir kitas dar svarbus dalykas, kad mes turime santykinai didelį mirtingumą ir vieną trumpiausių vidutinių tikėtinų gyvenimo trukmių Europos Sąjungoj. Na, va ir šitie veiksniai nulemia tą, kad ne tiktai suminis gimstamumo rodiklis, bet ir absoliutūs skaičiai maži.
Klausytojo asmeninė patirtis su vaikais
Prie pokalbio prisijungusio klausytojo Tado buvo paklausta, kodėl, jo manymu, Lietuvoje yra mažiau gimdoma.
„Gimiau Vilniuj, tėvai vilniečiai. Ir gavosi taip, kad kai aš augau, nebuvo visiškai problemų. Man niekur nereikėjo važiuoti, darželis, mokykla prie pat namų.
Mano tėvai nedirbo vairuotojais ir panašiai. Ten nei būrelius reikėjo vežiot, nei ką. Aš pats nuvažiuodavau, viskas gerai buvo. Su visuomeniniu transportu jau po to, kai suaugęs, jau galėjau ir pats važinėt.
Dabar situacija kokia yra pas mane. Dabar pats esu tėvas, dar vaikas ikimokyklinukas ir gerai. Darželis šiaip taip, po kelių metų laukimo, pastatytas valstybės prie pat namų. Gerai, dabar darželis yra, bet buvo planuota mokykla jau atsidaryti šių metų rudenį.
Deja, kaip ir su visais projektais valstybiniais, viskas vėluoja. Dabar teoriškai geriausiu atveju atsidarys dar po dviejų metų“, – išsamiai pasidalino Tadas.
Problema su vežinėjimais iki mokyklų ir darželių
Anot klausytojo, problemų iškyla dėl patekimo iš vienos vietos į kitą, ypatingai, jei šalia namų nėra arti mokyklos ar darželio. Pasidaro sunku dažnai vežinėti vaikus ir visur suspėti.
„Tai man jau iškyla problema, kad mano rajone nėra mokyklos ir aš jau turėsiu dirbti vairuotoju ir vežioti vaiką į mokyklą, velnias žino kur, nes man priklauso mokykla žymiai toliau, nei turiu dvi mokyklas arčiau esančias.
Ir gaunasi, kad jeigu tavo darbas tau nesuteikia tokių galimybių, kad tu gali bet kada jį nuvežti ir paimti, jau tada antras žmogus, sakykim, tarkim, ar mama, ar ką, turi nedirbti, prižiūrėt vos ne, vežioti tą vaiką ir panašiai.
Tai gerai, jeigu tu neturi, jeigu tu turi galimybes vienas dirbti, jeigu dviese turi dirbti, yra paskolos, viskas, tai yra tokių dalykų, va tokiais dalykais vien tiktai neskatina. Jeigu aš būčiau, tarkim, iš kažkokio ten biržų ar kažkur, gerai, ten viskas būtų šalia, pilna darželių, mokyklų tebūnie, viskas būtų lengviau.
Vilniaus problema, didmiesčių kelių problema, kur infrastruktūros nesusitvarkom jau metų visi kraštas, o kaip pasekmė ir gaunasi, kad visi susiduria jaunos šeimos su ta problema, kad visiems ta problema ir dėl to visi pradeda skaičiuot, ar nori to antro, ar nori dar to vargo viso, kiek tau tai kainuos ir panašiai“, – apgailestavo ir papasakojo savo patirtį Tadas.
Kur šuo pakastas: nepalankioje kultūrinėje aplinkoje ar netgi akušeriniame smurte?
Nacionalinės šeimos tarybos narys Vytis Turonis komentavo, kokie keli vyraujantys aspektai padaro taip, jog vaikų gimstamumas Lietuvoje nėra toks geras. Problema gali slypėti, jo nuomone, nuo kultūrinės aplinkos iki kitų rimtų prielaidų.
„Iš tikrųjų tai klausimas yra geras ir turbūt jisai yra retai pakankamai keliamas, nes jeigu pasižiūrėsim, tos diskusijos, kurios vyksta, jos dažnai vyksta labai paviršutiniškai ir tada, kai mes jau nueinam į tą asmeninį gyvenimą, kada žmonėms reikia daryti asmeninius pasirinkimus, tada staiga tie idealistiniai motyvai kažkur išgaruoja.
Žmonės pradeda žiūrėti labiau apie tai, kaip jiems čia, šioje situacijoje yra geriausia ir tai savaime nėra blogai. Tai, ką aš noriu pabrėžti, tas gimstamumo mažėjimas, jisai yra ne tik miestuose. Ir ką prelegentas skambinęs telefonu išsakė tas problemas dėl infrastruktūros.
Tai bent jau matom dabar, kad suminis gimstamumo rodiklis, išskaidžius miestų gyventojus ir kaimo, reiškiasi vietovių, rajonų gyventojus, jisai praktiškai susivienodėja. Buvo anksčiau didelė takoskyra iš tikrųjų regionuose gyvenantys žmonės gimdydavo daugiau, miestuose mažiau, tačiau dabar praktiškai tas rodiklis tampa panašus ir tada buvo, ir tos problemos.
Taip ir čia yra tos problemos. Tai aš sakyčiau visgi pagrindiniai yra trys aspektai ir jie yra labai platūs. Kiekvieną iš jų galima būtų nagrinėt atskirai labai detaliai. Tai yra nepalanki kultūrinė aplinka. Ir šiandien, kai kalbam apie nepalankią kultūrinę aplinką, tai iš esmės santuokai, tai yra ilgalaikiam įsipareigojimui ir vaikų turėjimui arba susilaukimui, motinystei kaip tokiai.
Netgi konstatuoti žmonės yra įpratę džiaugtis, pavyzdžiui, pirmu vaiku, kuris ateina į šį pasaulį žmonėms. Tada antru vaiku tarsi jau sakoma, na, štai tu jau kaip ir atlikai viską, ko iš tavęs tikimasi. Bet jau kada mes pradedam kalbėt apie trečią ir ketvirtą vaiką, iš tikrųjų jau džiaugsmo ir padėkų tiems žmonėm, kurie, tarsi jau nori susilaukti ar laukiasi, jau mažėja.
Ir kita didelė problema yra apskritai akušerinis smurtas ir tai, ką moterys patiria gimdydamos. Tai yra iš tikrųjų didelis dalykas ir didelis stresas, ir tiek fizinis, tiek psichologinis, tiek išnešioti ir pagimdyti vaiką, tiek po to pirmieji metai ypatingai jie pareikalauja labai daug energijos ir visam tam kontekste na su motina tada klausimas, ar yra tas palaikantis artimas ratas“, – kame gali slypėti problemos dalinosi V. Turonis.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite klausytis čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pats musa, pats verkia, tinka posakis.
Tiktai kalėjimų duugiau statykite.
