Savo istorija pasidalino „Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“. Moteris nusprendė dalyvauti žaidime, kad laimėtų bilietus į kino teatrą.
Sukčiai pasinaudojo oficialiu „Facebook'o“ puslapiu, kuriame yra dažnai organizuojami konkursai. Kad būtų galima laimėti dovaną į kino teatrą, komentaruose reikėjo parašyti, su kokiu žmogumi norėtum laimėti prizą.
Pasak liudininkės, konkurso organizatoriai paskelbė, kad vienas iš komentuotojų, vyras, laimėjo šiuos bilietus. Tada moteris gavo žinutę iš sukčių, kad, neva, ji laimėjo dovaną, nors tai buvo apgaulė.
„Nugalėtojas jau paskelbtas buvo, kai aš po savo komentaru gavau žinutę, kad neva aš laimėjau bilietus, tik turiu patvirtinti laimėjimą, paspaudus nuorodą“, – įvardijo moteris.
Nepatikimi reikalavimai
Moteris po savo komentaru gavo ilgą žinutę, kurioje nurodyti keli dalykai, kuriuos reikėjo atlikti.
Visų pirma, prieš atskleidžiant liudininkės vardą, tam, kad kiti konkurso dalyviai žinotų, jog ji – laimėtoja, moteriai reikėjo paspausti nuorodą.
Toliau – reikėjo spausti „tęsti“, grįžus į susirašinėjimą pakomentuoti „atlikta“ bei atsiųsti ekrano kopiją.
Taip pat, sukčiai prašė atlikti šiuos veiksmus per 6 valandas, kitaip nebus gauta dovana.
„Pasinaudokite šia galimybe, jei negausime atsakymo per 6 valandas, laimėjimą anuliuosime. Pastaba: norėdami pasiekti mūsų nuorodas, naudokite mobiliojo ryšio duomenis, o ne „Wi-Fi“, – teigė sukčius.
Reikalavimai moteriai pasirodė įtartini, todėl ji parašė šią istoriją, kad kiti žmonės būtų budresni, ir saugotųsi sukčių.
Tokių atvejų – ne vienas
Įvykio liudininkė, laimei, nepateko į sukčių pinkles, tačiau egzistuoja daugybė panašių nutikimų su nukentėjusiais asmenimis.
Viena komentuotoja dalinosi, kad, paspaudus sukčių atsiųstą nuorodą, dar spėjo užblokuoti kortelę, tačiau apgavikai mažą pinigų sumą pasisavino.
„O aš papuoliau. Supratusi, užblokavau kortelę... 0,67 pasisavino...“, – rašė viena iš moterų.
Kita moteris pasidalino, kaip netyčia išvengė sukčių pinklių.
„Dalyvavau vieno juvelyro konkurse pakabukui laimėti. Tai gerai, kad buvau darbe ir neturėjau nei laiko, nei kortelės „užsiregistravimui“. Po darbų susisiekiau su jo žmona. Pasirodo, sukčiai pavogė tą jų „postą“, radosi ir nukentėjusių...“, – diktavo liudininkė.
Apgavikai – nėra konkursų iniciatoriai
Kiti žmonės taip pat bando atkreipti dėmesį, kad sukčiai – nėra būtinai konkursų rengėjai. Viena iš komentuotojų teigė, kad ji buvo rengė konkursą, po kuriuo ištisai rašinėjo sukčiai.
„Aš dariau konkursą laimėti portretą, tai ko pasekoje, po kiekvienu komentaru sukčiai visiems parašė, kad laimėjo, sukčiai, kurie susikūrė „fake“ (liet. netikrą) anketą su mano profilio nuotrauka.
Sukčiai taip ir ieško rengiamų konkursų, kad „pa‘scamint“ (liet. apgauti). Mano atveju buvo kas pasimovė, bet žmones atgavo pinigus. Nuo tada neberengiu konkursu“, – parašė ji.
Eksperto įžvalgos
Žmonių apgaudinėjimai ir pinigų išviliojimai yra dažna problema. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius pasidalino, kad, prieš dalyvaujant tokiuose konkursuose, reikia atkreipti dėmesį į kompanijos, organizatorių naujumą bei kitus aspektus.
Visgi konkursų tikslas nėra apgauti žmones, svarbiausia suvokti, kas juos rengia.
„Jeigu konkursus daro nežinomas, visiškai naujas (asmuo, kompanija), tai žiūri, ar yra naujai registruotas internete, ar paštas yra žinomas, nežinomas.
Konkursėlių tikslas, kuriuose vartotojai kažką rašo komentaruose, yra kažkiek padidinti žinomumą konkretaus puslapio, bet ne žmones apgaut“, – sakė M. Pareščius.
Kaip komentavo ekspertas, tokiose situacijose siūlo žiūrėt, kam jūsų asmeniniai duomenys yra perduodami, ar patikimam asmeniui, įmonei, ar ne.
„Šitoj situacijoj žiūrėkit, kam yra duomenys perduodami, ar tai yra patikima kompanija, įmonė ir panašiai. Dažniausiai problemos yra tai, kad vartotojai pridalina bet kam bet ko, net neatsimindami, kur, ką darė.
Po to jau sukčiai naudojasi bendrine surinkta informacija kitų nusikaltimų darymui“, – teigė M. Pareščius.
