Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose nematyti „perkrovimo”, tai yra naujo prado, juose viešpatauja pragmatizmas. Tokią išvadą šeštadienį priėjo pagal Rygos konferencijos programą surengtos diskusijos „Perkrovimas? Rusija ir Šiaurės Rytų Europa” dalyviai.
Kaip pareiškė tarptautinių santykių specialistas iš Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Stanislavas Tkačenka, Lietuva, Latvija ir Estija 2007-2009 metais „dingo” iš Rusijos žiniasklaidos. Šalys iš esmės plėtoja ekonominį bendradarbiavimą, o politinius kontaktus Rusija aktyvina daugiausia su didelėmis valstybėmis.
Anot eksperto, šalių santykiuose „perkrovimo” nebuvo, bet jie pamažu gerėja. Rusijai labiau rūpi Kaukazas, Vidurinė Azija ir Kinija, o ne taikus regionas, nekeliantis grėsmės saugumui.
Latvijos gynybos ministerijos parlamentinis sekretorius Veikas Spuolytis taip pat pareiškė, kad kalbėti apie „perkrovimą” Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose neverta: šis terminas sietinas su makropolitika, o Baltijos valstybės joje nėra žaidėjos.
Anot V. Spuolyčio, reikia atsižvelgti į Rusijos interesus regione ir į tą faktą, kad Baltijos šalys yra ES ir NATO narės.
Jis pripažino, kad Latvijos ir Rusijos santykiai tapo kur kas pragmatiškesni.
Anot Danijos ambasadoriaus Latvijoje Pero Karlseno (Per Karlsen), neseniai Vilniuje surengtoje diskusijoje ekspertai priėjo išvadą, jog Šiaurės Rytų Europa yra toks ramus regionas, kad nėra reikalo „perkrauti” santykių su Rusija.
