Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas sako, kad šiandien partijos nepraėjus nė parai pakartojo tai, ką jau vakar buvo pradėję komunikuoti – kad koaliciją gali sudaryti socialdemokratai, demokratai ir „aušriečiai“.
„Tas stumk-trauk pirmyn atgal, ko gero, visus tiek išvargino, kad labai sunku kažkaip kitaip ir pakomentuoti – pagaliau kažkas susitarė“, – apibendrino politologas.
„Aišku, kas susitarė, toli gražu <...> nėra pats geriausias variantas tiek mūsų politinei sistemai, tiek tarptautinei reputacijai, bet čia jau yra rinkimus laimėjusių politinių jėgų prerogatyva“, – pridūrė jis.
Linas Kontrimas: „Jokios tragedijos čia nėra“
Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas ragina iš įvykių ir pasisakymų, susijusių su koalicijos formavimu, nepūsti burbulo. Mat koalicija susidarė būtent iš tų politinių jėgų, kurias teisėtai išrinko tauta.
„Lietuvoje mes neturime daugiau jokių problemų, kaip tik stebėti kiekvieną koalicijos formavimo krustelėjimą, kuri mūsų neturėtų per daug jaudinti. Mus turėjo jaudinti rinkimai. Jie praėjo. Tauta yra laisvoje šalyje pasakiusi, ką nori matyti valdžioje, ir tas atsitiko.
Dabar, man atrodo, truputį neteisinga, kad kai kurių politikų sukeltą isteriją mes padauginame dar per mass media (masinę žiniasklaidą – red. past.) pasakydami, kad čia vyksta kažkokia tragedija. Jokios tragedijos čia nėra. Mes atsipūskime ir stebėkime“, – sakė L. Kontrimas.
Ekspertas pateikia du argumentus. Viena, pirmasis Seimo posėdis yra numatytas ir tikrai įvyks, mat pagal Konstituciją pirmiausia turi būti patvirtinta Seimo vadovybė su parlamento pirmininku priešaky, o tik tada pradedama formuoti Vyriausybė
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.
– Konstitucija
„Kitaip tariant, kalendoriškai mes niekur nevėluojame“, – pažymėjo L. Kontrimas.
Antra, politikų komunikacija apie tai, kas turėtų, o kas neturėtų patekti į valdančiąją daugumą, anot eksperto, tik rodo kai kurių politikų nebrandą.
„Šitas verbalinis viduriavimas į eterį pademonstravo vieną nemalonų reikalą – politikai labiau yra suinteresuoti savo egoistiniais tikslias, o ne valstybiniais, ne programiniais dalykais. Tas ryškus demonstravimas, ką aš myliu, o ko nemyliu nerodo brandaus politinio turinio, bet rodo prisirišimą prie savo ambicijų“, – akcentavo L. Kontrimas.
Tad dabartinė situacija, pasak viešųjų ryšių specialisto, nėra tragiška, o ateities politikų kartoms reikėtų išmokti ne kalbėti viešai, su kuo jie nori ar nenori dirbti, bet apie tai, ko reikia rinkėjams.
„Prie ko mes prieiname? Prie pagrindinių programinių punktų“, – teigė L. Kontrimas.
Įžvelgia gudrų Sauliaus Skvernelio planą
Ketvirtadienį valstiečiai, atrodo, dar turėjo vilties patekti į koaliciją – LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė R. Karbauskiui patvirtino, kad derybos dar nebaigtos. Tačiau šiandien aišku viena – LVŽS lieka už borto. Kas dabar jų laukia?
„Ko gero, artimiausias ateities klausimas – kas bus su jų Seimo frakcija? Man labai įdomu, kaip šioje vietoje elgsis Ignas Vėgėlė. Jis tikrai ne to tikėjosi ir ne dėl to dirbo pastaruosius metus“, – teigė I. Kalpokas.
Visgi politologas čia įžvelgia ir gudrų S. Skvernelio planą, kodėl demokratų lyderis taip aktyviai kratėsi valstiečių ir net grasino nesijungti į koaliciją, jei šie bus pakviesti.
„Ne vien tik dėl neapykantos Karbauskiui, bet ir dėl matymo, kad valstiečiai dar vienos kadencijos opozicijoje gali ir nepakelti. Jie gali nebūtinai išnykti iš politinio žemėlapio, bet dar labiau susilpnėti. Tada tą jų buvusią bendrą teritoriją S. Skvernelis gali mėginti kažkaip atsiimti ir sustiprinti savo politinę jėgą. Su sąlyga, kad pati valdančioji dauguma ir ją sudarančios politinės partijos išliks populiarios, kas Lietuvoje būtų gana retas atvejis“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Anot L. Kontrimo, valstiečių kaip ir bet kurios kitos politinės partijos ateitis priklausys nuo to, kaip jie priims pralaimėjimą.
„Partijos, kurios pralaimėjimą priima kaip iššūkį, sustiprėja ir paskui laimi, bet partijos, kurios pralaimėjimą priima kaip asmeninių santykių aiškinimosi faktą, tos praktiškai pasiima kastuvą į rankas ir eina į politinių kapinių kampą“, – kalbėjo ekspertas.
Kam reikėjo pakartotinių konsultacijų?
Ketvirtadienį, kai jau atrodė, kad partijos pasiekė susitarimą, socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pranešė, jog su kvietimus į koaliciją gavusiomis partijomis vyks antrinės konsultacijos. I. Kalpoko vertinimu, antro pokalbių rato greičiausiai prireikė viešųjų ryšių tikslais.
„Ko gero, šiandien antrojo raundo reikia tam, kad būtų galima nušlifuoti visus kampus ir kažkaip užglaistyti visus prisišnekėjimus, nes akivaizdu, kad vakar nervai nelaikė niekam. Kaip Skverneliui saugiklius išmušė, visi žinom. Bet akivaizdu, kad naktis praėjo, o politinis interesas susėsti ir pasidalinti valdžią tapo vyraujančiu kriterijumi“, – komentavo politologas.
L. Kontrimas taip pat įsitikinęs, kad pakartotiniai partijų susitikimai reikalingi „nugludinti kampus“, tačiau neatmetama, kad vadinamosios konsultacijos buvo skirtos patikrinti, kuris iš galimų partnerių yra sukalbamesnis.
„Tam, kad galutinai paaiškėtų, kam vis dėl to ambicija nebeleidžia matyti savęs veidrodyje. Tada su tokiais, žinoma, sunku būtų ir dirbti, bet lygiai taip pat, patikėkite, ir valstybei būtų negerai“, – pabrėžė L. Kontrimas.
Problema – Remigijus Žemaitaitis
Pasak I. Kalpoko, didesnė problema nei LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės melas, kad jį prisiims atsakomybę vadovauti Vyriausybei, yra dėl neapykantos kurstymo prieš žydus teisiamas „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Jo buvimas koalicijoje gali kelti problemų tarptautiniame kontekste.
„Žiūrint į mūsų santykius su partneriais ir ypač galvojant apie tai, kad dabartinė JAV administracija bus gerokai labiau proizraelietiška, prisiminus, kas buvo Donaldo Trumpo pirmojoje kadencijoje, – koks skirtumas, kas bus mūsų ministras pirmininkas? Bet kada valdančiojoje daugumoje turėsime antisemitą, tai yra didesnė problema“, – pažymėjo ekspertas.
Kaip bebūtų, trys svarbiausi koalicijos politikai – G. Paluckas, S. Skvernelis ir R. Žemaitaitis – su stipriais charakteriais ir nemenkomis praeities nuodėmėmis. Todėl naujosios koalicijos darbas, anot politologo, bus mažų mažiausiai įdomus.
„Jei tai būtų ne su mumis ir ne apie mus, jeigu mes turėtume prabangą tiesiog stebėti kaip „Netflix“ serialą, tai būtų labai gerai, nes mes turėtume daug įdomių sezonų su daug rietenų, intrigų ir panašiai“, – komentavo I. Kalpokas
Kyla ne vienas klausimas. I. Kalpoko teigimu, kad šiuo metu nėra aišku, kiek vienybės bus LSDP viduje ir Seimo frakcijoje. Taip pat nežinia, kokia bus „Nemuno aušra“ su Seimo naujokais: kaip drausmingai jie elgsis, kaip balsuos ir su kokiais interesais ateis kai kurios asmenybės.
„Ten bus daug ir visko, tik bėda, kad mes negalėsime to žiūrėti kaip kokio „Netflix“ serialo“, – sakė I. Kalpokas.
L. Kontrimo manymu, nesutarimai gali pradėti ryškėti ne iškart, o artėjant kitiems rinkimams.
„Jeigu išliks būtent šita trijulė (G. Paluckas, S. Skvernelis ir R. Žemaitaitis – red. past.), kurį laiką jie vienas kitam nešoks į akis dėl to, kad reikia ir subalansuoti programą, ir biudžetas ant nosies kabo. Bet ateityje visiškai įmanoma, kad prasidės ambicijų kovos. Mums atrodo labai toli, bet maždaug po metų pusantrų prasidės pasirengimas naujiems rinkimams“, – dėstė ekspertas.
„Kitas dalykas – savivaldos rinkimai, kur taip pat šios trys partijos stengsis per savo lyderius pademonstruoti išskirtinumą. Tada nežinau, ar nebus kaip toje pasakėčioje apie tris gyvūnus, kur vienas skrenda, antras ropoja, trečias plaukia“, – apibendrino jis.
Koaliciją formuos socialdemokratai, demokratai ir „Nemuno aušra“
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasiekė principinį susitarimą su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ dėl valdančiosios koalicijos formavimo, sako socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas.
„Yra pasiektas principinis susitarimas, bus siūloma partijoms apsispręsti dėl koalicijos, koaliciją turėtų sudaryti socialdemokratai, demokratai ir „Nemuno aušra“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė G. Paluckas.
Taip politikas kalbėjo po parlamente vykusio susitikimo tarp jo, demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio.
G. Paluckas. teigė, jog politinės jėgos nesutarimų neturi.
Ministrų ir kitų postų dalybų politikas plačiau nekomentavo, tačiau pažymėjo, jog visų „apetitai yra suderinti“, o kvotos išplaukia iš būsimų frakcijų Seime dydžių.
„Visi postai ir kitos pozicijos bus po to, kai partijos priims pagrindinį sprendimą dėl koalicijos formavimo, iki šeštadienio planuojame tuos sprendimus priimti“, – kalbėjo socdemas.
Gintautas Paluckas: „Pasėdėjome ant nusiraminimo suoliuko visi“
Demokratai ir „Nemuno aušra“ teigė ketvirtadienį sulaukę socialdemokratų kvietimo formuoti koaliciją būsimajame Seime. Tądien Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat sakė sulaukęs didžiausią mandatų skaičių turinčios partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės skambučio – ši esą jam patvirtino, kad konsultacijos dėl valdančiosios koalicijos formavimo nėra baigtos.
„Mes atgal negrįžtam, į emocijas nesidairom, pasėdėjome ant nusiraminimo suoliuko visi“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Kėlė susierzinimą situacija, dėl kurios mes taip pat prisiimame atsakomybę, nes mes esame didžiausia frakcija, ir turime derybas vesti profesionaliai ir tvarkingai, kad būtų pasiektas sutarimas. Sutarimas yra pasiektas“, – sakė jis.
Prieš spalį vykusius V. Blinkevičiūtė sakė, kad nesiruošia koalicijoje dirbti su „Nemuno aušra“ dėl antisemitinių R. Žemaitaičio pasisakymų. Ji tai pat žadėjo stoti prie Ministrų kabineto vairo, tačiau po antrojo Seimo rinkimų turo šią kandidatūrą perleido G. Paluckui, grindusi sprendimą amžiumi ir sveikatos būkle.
Socialdemokratų kandidatas į premjerus teigė tokio teiginio dėl „aušriečių“ darbo koalicijoje niekada neišsakęs, o kvietimą į koaliciją suderinęs su partijos pirmininke bei derybine grupe.
„Niekas dėl nieko neapsigalvojo. Tai yra derybinis procesas, kurio metu ir buvo išsiaiškinta, kokia tvariausia ir geriausia suburta koalicija realizuotų Vyriausybės programą“, – kalbėjo jis.
Dalijasi ministerijas
Derantis dėl būsimos valdančiosios koalicijos, LSPD gavo devynis, „Nemuno aušra“ – tris, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – du postus Vyriausybėje ir Seimo pirmininko postą, teigia ELTA šaltiniai.
Šaltinių žiniomis, demokratai taip pat susiderėjo ir dėl poros ministerijų – Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų.
Ekonomikos ir inovacijų ministru galėtų tapti Lukas Savickas, o energetikos – Žygimantas Vaičiūnas.
Prie koalicijos prisijungsianti „Nemuno aušra“ sieks vadovauti trims ministerijoms, tarp kurių – Aplinkos ir Žemės ūkio.
Tai, kad „Nemuno aušrai“ atiteks trys ministerijos, žurnalistams Seime patvirtino ir partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis. Šią savaitę kaip galimą kandidatę į teisingumo ministres įvardijo bendrapartietę Agnę Širinskienę.
Koalicijos lyderiams socialdemokratams atiteko devynios ministerijos.
Iš LSDP, partijos „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sudaryta koalicija turėtų 86 balsus iš 141 Seime: 52 mandatus yra užsitikrinę socialdemokratai, 20 mandatų „Nemuno“ aušra“ ir 14 demokratai. Dauguma ūgteltų vienu balsu, prie demokratų prisijungus savarankiškai išrinktam parlamentarui, buvusiam „darbiečiui“ Viktorui Fiodorovui.
Seimo mažumoje arba opozicijoje liktų dirbti 28 mandatus naujajame Seime turėsiantys Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis su 12 mandatų bei „valstiečiai“ su aštuoniais mandatais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
ŠTAI KUR DVIGUBI IR NET TRIGUBI STANDARTAI.
Nedaleiskim žmonės, nes dabar paaiškėjo ko jis taip aistringai bučiavo Blinkevičiūtę, o ta tirpo iš laimės. Šitoks kasnelis švietėsi matyt susitarus iš anksto, kad jau net sarmata dingo taip glebėsčiuotis dar nepasibaigus rinkimams.
