Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Politologai ir analitikai stebisi skirtinga valstybės vadovų pozicija dėl pranešimų apie „Iskander“ raketas Karaliaučiaus krašte. „Man kyla klausimų, kaip Lietuvoje veikia saugumo ir gynybos sistema, kai skirtingi asmenys labai nevieningai komentuoja tokius dalykus“, – pažymi Tarptautinio gynybos studijų centro Taline analitikas Tomas Jermalavičius.
Turi būti siunčiama bendra žinutė
Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį pareiškė, kad Lietuvos žmonėms nėra pagrindo nerimauti dėl pranešimų, jog Rusija Karaliaučiaus krašte prie sienos su Lietuva dislokavo branduolinį ginklą galinčias nešti raketas „Iskander“.
Savo ruožtu prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Mindaugas Žičkus pareiškė, kad tokie Rusijos veiksmai kelia susirūpinimą ir apgailestavimą bei tolina ES ir Rusiją. Lenkijos užsienio reikalų ministerija taip pat pareiškė, kad raketų sutelkimas „kelia nerimą“. „Tai NATO klausimas, ir mes tikimės galimų konsultacijų ir veiksmų (...) NATO ir ES lygmeniu“, – sakoma ministerijos pranešime.
Tiesa, trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai pranešė, kad raketos „Iskander“ tikriausiai dar nėra dislokuotos Karaliaučiaus srityje, bet paruošiamieji darbai vyksta. Analitikas T. Jermalavičius įsitikinęs, kad Vakarams, sąjungininkams NATO bei Rusijai turi būti siunčiama bendra žinia, o ne komentuojama skirtingomis kryptimis.
„Man kartais kyla klausimų, kaip Lietuvoje veikia saugumo ir gynybos sistema, kai skirtingi asmenys nevieningai komentuoja tokius dalykus. Bet kokiu atveju, yra Valstybės gynimo taryba, kuriai vadovauja prezidentė, joje dalyvauja premjeras, ministrai. Tokie dalykai ten turi būti aptariami, prieinama prie bendros nuomonės ir siunčiama bendra žinutė, o ne komentuojama priešingomis kryptimis, siunčiant neaiškius signalus“, – įsitikinęs T. Jermalavičius.
Politologo Tomo Janeliūno supratimu, bendro sutarimo nebuvimas iš esmės atspindi mūsų valdžios požiūrį į gynybos reikalus.
„Tas nekoordinuotas susirūpinimas pavojingesnis tais atvejais, kai apskritai nėra bendro koordinuoto požiūrio į visą gynybos politiką, turint galvoje, kad mums nesiseka priimti bendro sprendimo dėl išlaidų gynybai didinimo. Tad nėra ko stebėtis, kai politikai, kaip jiems tuo metu atrodo, intuityviai vertina tokius dalykus. Tiesiog gynybos politika yra vienas paskutiniųjų dalykų, apie ką galvoja Vyriausybės nariai ir kiti politikai“, – aiškina T. Janeliūnas.
„Raketos dengtų visą Lietuvos teritoriją“
Pasak T. Jermalavičiaus, žiūrint iš platesnio strateginio konteksto, Rusija šiame regione yra nusistačiusi grasinti amerikiečių priešraketinės gynybos sistemai.
„Pamename, kai amerikiečiai nusprendė dislokuoti Lenkijoje, Rumunijoje savo antžeminės priešraketinės gynybos sistemos elementus. Iš Rusijos buvo pareikšta, kad tai pažeidžia strateginį balansą, ir jie pasilieka teisę imtis atsakomųjų priemonių. Viena jų – „Iskander“ raketų dislokavimas“, – LRT.lt sako analitikas.
Be to, pasak jo, nereikia pamiršti, kad Rusija dažnai stengiasi pademonstruoti, jog Baltijos valstybės yra silpnos bei sunkiai apginamos NATO narės. „Vienas iš būdų – pademonstruoti aljansui, kad galimybė joms pagelbėti krizės atveju yra labai apsunkinta“, – priduria T. Jermalavičius.
Karo studijų eksperto Deivido Šlekio teigimu, bet kokios rimtesnės ginkluotės dislokavimas pasienyje ar gretimoje teritorijoje yra tam tikras signalas.
„Niekas nesako, kad Rusija dabar pat mus ruošiasi pulti. Bet jei tos raketos iš tiesų dislokuotos, žvalgybiniai duomenys teisingi, tai civilizuotoje tarptautinėje politinėje sistemoje gal būtų privalu pateikti paaiškinimą, kodėl taip yra padaryta.
Nors Rusijos atstovai pasakė, kad tai yra jų vidaus reikalas, ir iš tiesų Rusija savo teritorijoje su kariuomene gali daryti ką nori, yra tam tikri tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai dėl konstruktyvios kaimynystės ne tik su Lietuva ir Lenkija, bet ir su visa Europos Sąjunga, NATO“, – aiškina D. Šlekys.
Pasak karo eksperto, būtų prasminga ir naudinga diplomatiniais kanalais prašyti, kad Rusija pateiktų, patikslintų informaciją. „O jei raketos yra Kaliningrado srityje, mes puikiai žinome jų techninius duomenis – jos tikrai „padengtų“ visą Lietuvos teritoriją, jei kažkas blogo būtų. Tai gali mus versti sunerimti“, – pažymi D. Šlekys.
Kaip rašė naujienų agentūra BNS, Vokietijos laikraštis „Bild“, remdamasis šaltiniais saugumo tarnyboje, pranešė, jog Rusija Karaliaučiaus srityje prie sienos su Lietuva dislokavo artimojo nuotolio raketas „Iskander-M“.
