Nepaisant Lietuvoje įgyvendinamos lygių galimybių politikos, nepakantumo, homofobijos, diskriminavimo nuotaikos kitų rasių, tautybių ar tikėjimo, netradicinės seksualinės orientacijos žmonių atžvilgiu šalies visuomenėje vis dar plačiai paplitusios.
Tokią vertinimą išsakė pirmadienį Vilniuje vykusios konferencijos, skirtos Europos lygių galimybių metų visiems veiklos rezultatams pristatyti, dalyviai.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto sociologo Arnoldo Zdanevičiaus, ypač plačiai visuomenėje paplitusios homofobiškos nuostatos netradicinės lytinės orientacijos žmonių atžvilgiu.
Kaip rodo įvairios visuomenės apklausos ir tyrimai, 69 proc. lietuvių nenorėtų matyti homoseksualių asmenų mokykloje, 58 proc. bijotų, jei jų vaikų mokytojas būtų homoseksualus asmuo. Dar 51 proc. tokio asmens nerinktų į Seimą ar savivaldybės tarybą, o 47 proc. gyventojų mano, kad homoseksualius asmenis reikia gydyti.
Anot A.Zdanevičiaus, didelį nepakantumą visuomenėje rodo ir tai, jog 51 proc. homoseksualių asmenų nori emigruoti iš Lietuvos, 15 proc. bandė žudytis.
Kaip pastebėjo Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, daug problemų sukelia tai, jog Lietuvos visuomenėje homoseksualūs asmenys priversti slėpti savo tapatybę.
"Atsiranda priklausomybė nuo savo tapatybės slėpimo. Tai pasidaro kai kuriems kaip šantažo įrankis. Žinant apie asmens lytinę orientaciją, kai jis ją slepia, galima žmogumi manipuliuot kaip nori", - spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo A.Burneikienė.
Visuomenės nuomonės apklausos ir tyrimai rodo, jog net ir žinodami apie teisės aktais įtvirtintą draudimą diskriminuoti, žmonės linkę pateisinti kai kurias diskriminacines apraiškas.
Pasak Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro atstovo Andriaus Sprindžūno, iki 80 proc. Lietuvos gyventojų būdingos neigiamos nuostatos įvairių religinių bei pasaulėžiūrinių grupių atžvilgiu. 74-80 proc. respondentų nuomone, įvairių naujų religinių judėjimų nariams nereikėtų garantuoti net pagrindinių pilietinių teisių.
"Šie rezultatai rodo, jog egzistuoja tam tikra terpė diskriminacijai dėl religijos ar įsitikinimų atsirasti", - teigė A.Sprindžiūnas.
Anot jo, tik apie 20 proc. Lietuvos gyventojų pripažintų politines teises musulmonams, nors musulmonų sunitų bendruomenė turi gilias tradicijas šalyje ir čia gyvena dar nuo Vytauto Didžiojo laikų.
Kaip pastebėjo Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Sarmitė Mikulionienė, ypač didelį nerimą kelia nemažėjanti diskriminacija dėl amžiaus.
"Diskriminacija dėl amžiaus šalia kitų diskriminacijos rūšių laikoma mažiau svarbia, tuo pat metu tyrimai rodo, kad tai turi tokias pat gilias pasekmes - ekonomines, psichologines, socialines - kaip bet kuri kita diskriminavimo rūšis", - kalbėjo S.Mikulionienė.
Anot jos, lietuviams šią diskriminacijos rūšį vis dar sunku identifikuoti, taip pat yra nemažai manančių, jog šis reiškinys yra normalus.
S.Mikulionienė taip pat pažymėjo, jog šalyje vis dar nėra tinkamo diskriminaciją patyrusio asmens apsaugos mechanizmo.
"Diskriminaciją patyrę žmonės dažnai pripažįsta, kad jie nenorėtų viešinti savo patirties. Jie jaučiasi nesaugūs, bijo persekiojimo bei būti dar kartą diskriminuojami", - sakė S.Mikulionienė.
A.Burneikienė pastebėjo, jog Lietuvoje diskriminacija dėl amžiaus yra viena dažniausiai paplitusių.
"Visuomenėje 60 metų sulaukęs žmogus nurašomas, jis nustoja egzistavęs. Tai pasitaiko ir kalbant apie jaunus žmones", - teigė kontrolierė.
Konferencijos dalyviai taip pat pastebėjo, jog įvairiais požymiais besiskiriantys asmenys Lietuvoje gyvena socialinėje atskirtyje, jiems sunkiau įgyti profesiją, įsidarbinti, išsilaikyti darbo rinkoje.
Kaip pastebėjo Socialinių tyrimų instituto darbuotojas Tadas Leončikas, tai ypač akivaizdu kalbant apie romų bendruomenės padėtį.
"Didžiausias barjeras romams integruojantis į visuomenę - surasti darbą. Romų apklausa parodė, kad nedirba 40 proc. darbingo amžiaus romų. 40 proc. iš viso niekada neturėję darbo", - teigė T.Leončikas.
Anot jo, daugelis romų integracijai skirtų socialinės politikos priemonių jų papraščiausiai nepasiekia, tad apie jų efektyvumą net nereikia kalbėti.
Pasak Lygių galimybių kontrolierės A.Burneikienės, tolerancijos, pakantumo kitiems, lygių galimybių klausimai ateityje Lietuvai taps dar aktualesni, tad šiems iššūkiams būtina ruoštis jau dabar.
"Intensyvėjantys migracijos procesai, Šengeno erdvės skatinamas laisvas žmonių judėjimas sąlygoja didėjančią žmonių įvairovę. Į mūsų šalį atvyks ir kitokio tikėjimo, ir kitokios spalvos ir kitokių pažiūrų žmonių, jų rasis visuomenėje daugiau ir daugiau. Mes turime po truputį pradėti ruošti mūsų visuomenę naujiems pokyčiams, kad žmonės nebūtų išgasdinti, neprisigalvotų esamų ir neesamų siaubų, nesivadovautų stereotipais", - kalbėjo kontrolierė.