Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas tv3.lt teigia, kad premjerė I. Šimonytė šiuo metu yra nepavydėtinoje situacijoje, nes pradėti darbą valdžioje nuo koronaviruso susirgimų piko tikrai nelengva.
„Šiuo metu matome, kaip vyksta gaisrų gesinimas, bandymas spręsti situaciją, tvarkyti sveikatos sistemą ir kitus dalykus. Šiomis sunkiomis sąlygomis I. Šimonytė bando išlikti savimi. Jos komunikacijos stilius yra toks pat, kaip ir buvo prieš jai ateinant į premjero postą – bando būti žmogiška, paprasta, paaiškinanti savo sprendimus ir lygiai taip pat neprarandanti humoro jausmo“, – teigia A. Šuminas.
Pavasarį Lietuva pavyzdingai kovojo prieš koronavirusą. Tačiau ekspertai įvertino, kad valdžia atsipalaidavo per anksti, todėl praėjusių metų pabaigoje tapome pirmi Europos Sąjungoje pagal sergamumą Covid-19.
Kasdien fiksuojama po kelis tūkstančius naujų koronaviruso atvejų, sparčiai auga ir mirčių skaičius. Nors kelias dienas pastebimas šioks toks situacijos gerėjimas, tačiau specialistų vertinimu, džiaugtis dar per anksti. Visos viltys dedamos į šiais metais vykstančią vakcinaciją nuo Covid-19, tačiau čia iššūkių taip pat ne vienas.
Politologas: koronavirusas tiek išplitęs, kad tikėtis stebuklų iš Šimonytės – neverta
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas pažymi, kad matant dabartinę pandemijos situaciją pasaulyje būtų naivu tikėtis, kad kas nors galėtų efektyviai, unikaliai ir nepaprastai efektingai su pandemija susitvarkyti.
„Tai yra neįmanoma – mes nematome nei vienos tokios valstybės. Išsisklaidė mitas Taivane, Japonijoje, Korėjoje. Visur ta zaraza plinta praktiškai nestabdomai. Tos priemonės, kurios kažkada atrodė kaip panacėja – jos neveikia, o Jungtinėje Karalystėje plinta ir nauja viruso atmaina.
Todėl tikėtis stebuklų iš I. Šimonytės – tikrai neverta. Vienintelis dalykas, ko galima tikėtis, tai tinkama, derama ir pagarbi komunikacija. Svarbu, kad būtų adekvati komunikacija, o ne tokia, kurią pernai matėme iš S. Skvernelio pusės ir jo komandos. Pamokymai, pagąsdinimai, grasinimai, kad atsipalaidavome, bet jūs, o ne mes atsipalaidavome su visokiais medaliais. Tikiuosi, kad čia medalių nebus. I. Šimonytė yra adekvatus žmogus, o buvusios anos administracijos kai kurių žmonių adekvatumas man kėlė klausimų. Buvo labai dramatiškų, drastiškų žingsnių – dėl pavyzdžiui, generinių vaistų buvo košmaras, ką ten padarė.
Žinoma, klaidų gali būti – niekas nuo jų neapsaugotas. Bet norisi, kaip sakoma to „naujo normalumo“ politikos prasme. Kad tas normalumas pasikeistų ir mes nuo to dugno, į kurį patekome ar net pramušėme, kad pradėtume kilti. To tikiuosi iš naujosios Vyriausybės. Bet čia reikia dar palaukti, nes numatyti niekas negali, manau, net ir Vanga nesugebėtų. Reikia dar palaukti, bet jau dabar galima sudėlioti prielaidas tikintis kitokios politikos“, – teigia politologas B. Ivanovas.
Griežtos priemonės gali duoti neigiamą efektą
Pasak A. Šumino, krizinė situacija politikams suteikia galimybę sustiprinti savo pozicijas, tačiau lygiai taip pat ji gali „atsisukti kitu lazdos galu – labai nusmukdyti politiko populiarumą“.
„Labai svarbu, kiek laiko užsitęs krizės pikas, karštasis taškas, kai mes esame vieni iš pirmaujančių Europoje pagal naujus susirgimus. Kiek greitai ir kokiomis priemonėmis pavyks užgesinti arba apgesinti tą gaisrą.
Natūralu, kad žmonės yra pavargę nuo pandemijos, nuo suvaržymų – nori, kad viskas greičiau pasibaigtų. Griežtos priemonės gali duoti neigiamą efektą kalbant apie I. Šimonytės reitingus ir pozityvius vertinimus“, – pažymi pašnekovas.
Anot jo, visuomenėje jau matome pasipiktinimus – kur veiksmų planas? Kada mes būsime paskiepyti? Jis akcentuoja, kas I. Šimonytei ir Vyriausybei nėra lengva, nes sėdime tame pačiame „laive“ su visomis ES valstybėmis.
„Skiepų gavimas vyksta centralizuotai, todėl kažkokių super sprendimų negalime priimti. Deja, negalime matyti ir tokių procesų kaip Izraelyje, kur vyksta skiepijimas sparčiu tempu. Panašu, kad tai greitu metu gali būti pirmoji valstybė, kuri paskiepys daugumą savo gyventojų. Būnant bendrame ES laive kažkokių sprendimų priimti nelabai išeina. Tenka būti keleiviu ir bandyti aiškinti bei komunikuoti apie tuos sprendimus“, – teigia A. Šuminas.
„Svertai – ne Šimonytės ar Dulkio rankose“
Panašios pozicijos laikosi ir politologas B. Ivanovas. Jis teigia, kad svertai dėl pandemijos valdymo ne sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ar premjerės I. Šimonytės rankose.
„Tai yra tik iliuzija, kad pono A. Dulkio ar I. Šimonytės rankose yra tie svertai – tai ne jų rankose. Svertai yra administracijoje. O administracija yra įvairi ir ten dirba tūkstančiai žmonių – įvairios struktūros ir įstaigos.
Mes matėme „fantastiškų“ statistikos epizodų su duomenimis (dėl neapskaitytų mirčių – aut. past.). Čia problema yra viešojo administravimo ir sistemos supuvimo. Lietuvoje buvo labai daug užuovėjos įstaigų saviškiams. Sveikatos sistemoje – didžiulė kloaka, turbūt net protu mes negalėtume suvokti iki galo, kas ten vyksta. Prisimename skandalingas istorijas apie kompiuterines sistemas, apie įvairius pirkimus, apie brangią dulkančią įrangą. Kuri tik Vyriausybė nesiėmė sveikatos sektoriaus tinklo optimizavimo, bet tai absurdiška“, – sako pašnekovas.
Politologas prisiminė koronaviruso pradžią Lietuvoje, kuri buvo labai sudėtinga. „Pamename, kaip visuomenės sveikatos centro viena iš vadovių p dviejų mėnesių išlindo į eterį kaip Pilypas iš kanapių ir pradėjo kalbėti. Pasižiūrėkime į kitas šalis, kaip Didžioji Britanija, Švedija, Šveicarija ar kitas, ten visuomet kalbėjo tos įstaigos vadovas, bet ne ministras ir ne premjeras. Komunikavo specialistai ir komanda, kuri užsiima pandeminėmis problemomis. Lietuvoje šito net ne buvo.
Akivaizdu, kad sisteminė korupcija, kuri Lietuvoje buvo ir yra – ji yra pakandusi viduriniąją grandį. Šios grandies neefektyvumas – tai problema ir pati valstybė nėra efektyvi. Čia galima tik užjausti A. Dulkį ir I. Šimonytę ir kitus aukščiausius šalies vadovus, nes jie gali tampyti už virvučių, bet kas iš to? Tos virvutės yra nutrūkusios. Jos nutrūkusios jau seniai, kol nereikėjo jų traukti – tol atrodo, kad viskas daugiau ar mažiau ten gerai. Vieną kitą istoriją žurnalistai ištraukdavo, pakomentuodavo, po to vykdavo teisminiai procesai, kurie pasibaigdavo arba niekuo, arba iš viso net į teismus nepatekdavo. Viskas baigdavosi buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės metinėmis kalbomis ir bėdavojimusi, kad pas mus visur nepotizmas.
Todėl dėti daug vilčių į aukščiausius mūsų šalies pareigūnus – manau, kad tai naivu ir tikrai neverta. Čia reikia viešojo administravimo reformos visos valstybės mastu. Tai turėtų būti labai rimta skaidrinimo reforma. Tai įmanoma, bet reikalinga labai didžiulė politinė valia ir labai gerai dirbanti komanda, kuri nesusijusi su įvairiomis interesų grupelėmis. Kai baigsis pandemija, ar to imsis nauja valdžia? Tikrai sunku prognozuoti, nes tai didžiulis darbas. Net didesnis nei kokia logistika dėl skiepų“.
Pasak politologo, dabar reikia tikėtis sukryžiavus pirštus, kad greičiau paskiepyti ir išlipti iš tos duobės, tuomet pradėti tvarkytis sistemiškai. Tuomet po „koronaviruso mūšio“ susėdus prie stalo – žiūrėti, kas blogai.
„Dėl skiepų, kaip suprantu, reikia kovoti Europos lygyje. Reikia nagais ir dantimis kovoti, nes matome labai liūdną vaizdą, kai kiekvienas už save. Pavyzdžiui, beveik iš ES išėjusios Didžiosios Britanijos skiepijimų tempai nepalyginamai didesni, tos pačios Šveicarijos, jau nekalbant apie Izraelį – tai jau atskira istorija. ES biurokratizuota iki beprotybės, kaip suprantu, ji neleidžia pradėti suktis skiepijimų ir vakcinų smagračiui. Biurokratai kol nusprendžia, ar tinka ta vakcina, ar netinka.
Žinoma, jie atlieka tas procedūras, už kurias gauna pinigus. Manau, kad ta problema dar nepajudėjo iš mirties taško, tik truputį krestelėjo ją Angela Merkel, bet pagerėjimo dar nematau. Tai ilgainiui gali paveikti visuomenės ir valstybių požiūrį į ES iš esmės. Bijau, kad tai gali paskatinti ir naują euroskepticizmo bangą“, – prognozuoja politologas B. Ivanovas.
