Pirmadienį Rūdninkuose kilo susistumdymas. Vidaus reikalų ministerijai (VRM) paskelbus, kad Rūdninkų poligone planuojama apgyvendinti iki 1,5 tūkst. nelegalių migrantų, ant kelio link poligono sustojo kelios dešimtys protestuojančių žmonių.
Policijos pareigūnai pirmadienį vakare susibūrė į grupę ir jėga nustūmė žmones nuo kelio. VRM atstovai paskelbė, kad protestuojančių žmonių veikla gali būti laikoma antivalstybine.
Dėl įvykio socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimo banga. Dalis interneto vartotojų stebėjosi protestuojančiaisiais, o protestą surengę žmonės teigė, panaudojus policijos jėgą buvo pažeistos jų teisės.
Ivanovas: pasiruošimas buvo feikas
VDU politologas Bernaras Ivanovas sako, kad pirmadienio įvykiai Rūdninkuose greičiausia yra pačios valstybės kaltė – tokiai situacijai buvo nepasiruošta.
„Turime, ką turime. Pasiruošimas buvo feikas, niekas nepasiruošęs, niekas nežino, ką daryti, yra blaškymasis, 4,5 km spygliuota viela. Iš tikrųjų, labai liūdna istorija. Jei bandai būti vertybinės politikos ietigalyje, tai vertink rizikas ir būk pasiruošęs“, – tv3.lt teigia B. Ivanovas.
Dabartinė situacija ir pirmadienį kilęs protestuotojų bei policijos susirėmimas, pasak politologo, turės neigiamų pasekmių Lietuvai. Kilęs konfliktas, ko gero, neliks nepastebėtas Baltarusijos ir bus palankus Aliaksandro Lukašenkos režimui bei jo partneriams Rytuose.
„Lukašenka nėra joks savarankiškas veikėjas. Tai yra hibridinio karo su vakarais iš Rusijos dalis. Tikslas buvo supriešinti. Lukašenka tai ir pasakė – pas jus tuoj bus protestuotojai, palaukite, varys ginkluoti migrantai, prasidės tas pats, kas buvo Minske. Prasidėjo grąsinimai. Dabar mes tai stebime“, – komentuoja B. Ivanovas.
Kaip sako politologas, stebėtis protestais nereikėtų. Daliai gyventojų stebėti plūstančius migrantus gali būti baisu, todėl papildomų veiksmų čia turėtų imtis valstybė.
„Valstybė visų pirma turėtų rodyti santūrumo, blaivaus proto ir šaltumo pavyzdį, o ne svaidytis absurdiškais kaltinimais, kad tai antivalstybinė veikla“, – teigia B. Ivanovas.
B. Ivanovas sako, kad pirmadienį kilusio protesto antivalstybine veikla pavadinti negalima. Ja, pasak politologo, užsiima šnipai ir agentai, o ši sąvoka protestui neturėtų būti taikoma.
„Tokie pasakymai devalvuoja pačią sąvoką. Jie nieko iš esmės nepadaro, mūsų valdžia nesureaguoja, kaip norėtų, o atvirkščiai – skatina dar didesnį pasipiktinimą ir mobilizaciją. Matome, kad visi maršistai ir kiti sako, kad juos vadina priešais. Kaip sakiau, santūrumas yra labai svarbu, tokiose situacijose reikia rinkti žodžius“, – sako B. Ivanovas.
Politologas pastebi, kad šiuo metu valdžia kalba visai priešingai nei turėtų. Drastiškų pareiškimų ir kaltinimų reikėtų vengti. Pasak B. Ivanovo, valdantieji turėtų solidarizuotis, kalbėtis su gyventojais ir vykti su jais susitikti. Esą kai kuriose užsienio šalyse iš karto po panašių įvykių šalies vadovai vyksta į įvykio vietas ir gyvai domisi situacija.
„Žmonės išeina į gatvę elementariai atkreipti dėmesį. Jie kalba apie tai, kas jų kieme. Reikia tai aiškiai suprasti. Kol kas, deja, mūsų valdžia labiau lieja emocijas ir blaškosi, isterikuoja nei kad demonstruoja, ką reikėtų demonstruoti“, – teigia B. Ivanovas.
Pažeistos žmonių teisės?
Netrukus po policijos sprendimo jėga nuo kelio nustumti protestuojančius žmones, šie socialiniuose tinkluose ėmė skųstis, kad neva taip buvo pažeistos jų teisės.
B. Ivanovas teigia, kad klausimų dėl perteklinės jėgos panaudojimo žmonėms kyla visada ir ne tik Lietuvoje.
„Jei žmonės mano, kad jų teisės buvo pažeistos, reikia ne tuščiai postringauti, o suteikti tam reikalui teisminio nagrinėjimo pavidalą. Eiti į teismus. Yra Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris nuiima finansinę atsakomybę nuo žmonių, bylinėjantis prieš valstybę. Jei jie jaučia, kad jų teisė buvo pažeista, tegul eina į teismus ir aiškinasi“, – sako B. Ivanovas.
Pavyzdžių, kai po neramumų kreipiamasi į teismus, pasaulyje daug. B. Ivanovas vardina juodaodžio George Floydo teismą, kai jį nužudžiusiam pareigūnui buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat geltonųjų liemenių judėjimą ir kitus.
Vis dėlto Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako nemanantis, kad žmogaus teisės pirmadienį buvo pažeistos.
„Tie žmonės nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir prieš juos buvo panaudotos specialios priemonės. Aš šioje situacijoje neįžvelgiu neproporcingos jėgos panaudojimo ir manau, kad pareigūnai profesionaliai atliko savo darbą vykdydami ir užtikrindami valstybės interesus“, – tv3.lt komentuoja T. V. Raskevičius.
Policija antradienį pranešė, kad aštuoni protesto dalyviai pirmadienį buvo sulaikyti, tačiau surašius protokolus visi jie buvo paleisti.
„Kai kuriems iš jų buvo surašyti administraciniai protokolai, taip pat kai kurie iš jų kreipėsi dėl valstybės apsaugos departamento veiksmų. Manau, kad bus procedūrine tvarka pranešimai įvertinti tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, ir bus priimti atitinkami sprendimai“, – sako T. V. Raskevičius.
T. V. Raskevičiaus nuomone, tam tikra protestuotojų išsakyta retorika kelia susirūpinimą, todėl gali būti siejama su anksčiau VRM iškelta antivalstybinės veiklos sąvoka.
„Jai reikėtų skirti tam tikrą papildomą dėmesį, ypatingai tokiose situacijose, kai renkamos įvairios bendruomenių peticijas, jas pasirašo daugiau žmonių nei apskritai toje bendruomenėje gyvena. Akivaizdu, kad veikia tam tikros jėgos arba interesų grupės, kurios šią sudėtingą situaciją, su kuria valstybė šiuo metu susiduria, bando panaudoti savo politiniams interesams. Tokių prielaidų neatmesčiau“, – komentuoja T. V. Raskevičius.
Parlamentaras teigia neatmetantis ir galimybės, kad jau anksčiau dėl skiepų ar kaukių dėvėjimo matyti protestai gali būti susiję tarpusavyje.
Protestuose – skirtingos grupės žmonių
Išties, proteste Rūdninkuose dalyvavo kai kurie visuomenei jau matyti veidai. Tai ankstesnių protestų organizatoriai. Prie protesto organizavimo prisidėjo ir skandalų lydima mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Ji savo socialiniuose tinkluose dalinosi informacija apie protestą, ragino žmonės vykti protestuoti.
Kiek vėliau antradienį policija pranešė, kad proteste dalyvavo ne tik vietiniai gyventojai. Jų, beje, buvo tik mažuma. Didžioji dalis protestuotojų buvo atvykę iš kitų Lietuvos vietų.
Kaip sako B. Ivanovas, visuomenėje yra masė atokiau nuo įvykių besilaikančių žmonių, tačiau yra ir gerai mobilizuota grupė tokių, kurie protestuoja „profesionaliai“. Šie dalyvauja visur.
„Tai yra įvairios grupės – ir politikai, nusivylę signatarai, įvairių grupių atstovai dar nuo Kedžio istorijos, tie, kas praktikuoja radikalias tautiškumo idėjas ir negauna per rinkimus (dėmesio – aut. past.). <…> Jos ieško būdų pasireikšti, renka haipą (liet. ažiotažą – aut. past.). Yra profesionalūs protestuotojai ir jie visur. Jų yra nedaug, bet dėl jų aktyvumo atrodo, kad jų yra būrys.
Iš tikrųjų, visuomenė, kuri dėl socialinės atskirties, skurdo, finansinių ar ekonominių aplinkybių, nepatenkinti situacija, jie dažnai jaučia solidarumą“, – komentuoja B. Ivanovas ir priduria, kad vadinamųjų profesionalių protestuotojų nesietų su nusivylusiais gyventojais.
Tai, kad protestuoti renkasi skirtingos grupės žmonių, pastebi ir VU TSPMI politologas Tomas Janeliūnas. Specialistas išskiria dvi pagrindines grupes. Pirmoji – tie, kurie nuoširdžiai nerimauja dėl netoli jų namų apgyvendinamų migrantų.
„Jiems trūksta informacijos, jie nelabai supranta, kas darosi, nežino valdžios sprendimų ir vadovaujasi gandais. Su jais dirbti reikėtų labai empatiškai, siekti kiek įmanoma juos labiau nuraminti, pateikti informaciją, paaiškinti, kodėl viso to reikia, kaip žmonės bus apsaugoti, jeigu kažkur šalia bus apgyvendinti migrantai. Su žmonėmis reikia komunikuoti, jeigu mes norime sumažinti netikrumo lygį“, – tv3.lt sako T. Janeliūnas.
Kita grupė – piktybiškai ir tikslingai situaciją destabilizuojantys protestuotojai.
„Jiems nereikia ginti lietuvių nuo kažko, jie tiesiog naudojasi situacija ir tai daro labai tikslingai – blokuodami kelius, trukdydami valdžios institucijų atstovams. Tai yra netoleruotina ir prieš juos reikia laikytis tų taisyklių, kurios yra nustatytos, įskaitant mūsų įstatymus, baudžiamuosius ar administracinius kodeksus. Tai, ką galėjome matyti vakar – policijos reakcija pakankamai adekvati ir buvo reikalinga“, – komentuoja T. Janeliūnas.
Politologas sako sutinkantis su VRM nuomone, kad pirmadienį vykęs protestas yra antivalstybinė veikla.
„Jeigu kalbame, kad prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas pasitelkiant migrantus, tie žmonės, kurie trukdo valdžios institucijoms spręsti šią problemą ir tikslingai tai daro, žinodami, kad trukdo, neleisdami gabenti priemonių į specialiai numatytas vietas, trukdydami policijai ir Valstybinei sienos apsaugos tarnybai daryti darbus, kuriuos reikia daryti – elgiasi prieš valstybės interesus ir tai gali būti laikoma antivalstybine veikla prisidedant prie hibridinio karo.
Žmonės, kurie tai daro, tiksliai žino, kad eina prieš valdžios institucijas, manipuliuoja dalimi žmonių, kurie mažiau supranta, kas vyksta. Yra dalis žmonių, kurie dalyvauja tuose protestuose nesvarbu, kokia tema. Jų pagrindinis tikslas yra didinti įtampą“, – sako T. Janeliūnas.
T. Janeliūnas teigia, kad valdžios klaidų šioje situacijoje galima rasti, ypatingai komunikacijos klausimu: „Kad yra priimami sprendimai, dar nebūtinai reiškia, kad jau yra visas darbas padarytas. Tų taisyklių, kurių reikia laikytis, apie jas būtina pranešti vietos žmonėms tiesiogiai, ne per žiniasklaidą, o bendraujant su jų atstovais, kalbant.“
Policija sako perteklinės jėgos nenaudojusi
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį keliasdešimt žmonių bandė blokuoti į Rūdninkų poligoną vedantį kelią, kad į jį nepatektų sunkvežimiai, vežantys migrantų palapinių miesteliui įrengti reikalingus daiktus.
Protestą stebėjusiems pareigūnams galiausiai pareikalavus pasitraukti nuo kelio, o daliai žmonių tai padaryti atsisakius, policininkai, susibūrę į maždaug dešimties grupelę, juos nustūmė.
Šiuos veiksmus lydėjo protestuotojų šūkiai „Gėda!“ ir vieno vyro, pasipiktinusio dėl „mušamų žmonių“, riksmai.
Policija tvirtina nenaudojusi perteklinės jėgos, o žmonės buvo nustumti jiems keliskart atsisakius vykdyti pareigūnų nurodymus pasitraukti nuo kelio.
Dėl teisėtų nurodymų nevykdymo buvo sulaikyti aštuoni asmenys, jiems vietoje išrašyti administracinių nusižengimų protokolai, BNS sakė policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Netrukus po to, kai žmonės buvo nustumti nuo kelio, jie gyvomis eilėmis sustojo prieš poligono vartus, tačiau po kelių minučių atvykusi riaušių policija jas išardė, BNS pranešė įvykio vietoje dirbusi korespondentė.
Šalikelėje likę protestuotojai pamažu išsiskirstė, tačiau poligono prieigose liko keletas žmonių.
R. Matonis teigė, kad praėjus kuriam laikui po numalšinto protesto poligoną saugoję Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai buvo priversti ašarinėmis dujomis vaikyti prie poligono likusius žmones, tačiau detalių incidento aplinkybių nurodė nežinantis.
Policija: protestuotojai į Rūdninkus atvyko iš visos Lietuvos, 8 buvo sulaikyti
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas sako, kad pirmadienį policijos pareigūnų panaudotos priemonės buvo adekvačios susidariusiai situacijai ir iškilusiam pavojui.
„Šioje situacijoje pareigūnų panaudota jėga ir specialios priemonės buvo adekvačios situacijai ir esančiam pavojui. Bet kuriuo atveju, visąlaik analizuojame tokias operacijas ir mūsų padarytas taktines klaidas, žinoma, ateities operacijose siekiame jas ištaisyti ir veikti kaip įmanoma humaniškiau ir darant kuo mažesnę žalą tiems, kurie pažeidžia įstatymus“, – žurnalistams teigė A. Paulauskas.
Pirmadienį įvykęs protestas, pasak A. Paulausko, sutraukė gyventojų iš visos Lietuvos. Dalis jų esą atvyko net iš Žemaitijos.
„Galime pasakyti, kad ši akcija turi visus gerai suplanuotos akcijos požymius, tai tikrai nėra tik vietinės bendruomenės nedidelis protestas dėl galimo migrantų patalpinimo jų aplinkoje šalia gyvenamosios vietos. Žmonių, susirinkusių akcijoje, geografija tikrai tai rodo ir aiškiai pasako, kad žmonės atvyko iš kitų Lietuvos kampelių, tai gerai organizuota akcija, nukreipta prieš migrantų apgyvendinimą šalyje“, – teigia A. Paulauskas.
Raginimų ir toliau piketuoti pastebima iki šiol.
„Šiuo metu ten yra ramu, bet intensyviai stebime socialinę mediją ir matome tolimesnius raginimus rinktis ir toliau protestuoti, mūsų pajėgos yra visą laiką parengtyje, pasirengusios išvykti ten, kur bus mitingai“, – komentuoja A. Paulauskas.
Be to, pirmadienio protestui nebuvo gautas joks leidimas iš Šalčininkų savivaldybės.
„Vakar dienos mitingui nebuvo gautas joks leidimas, į Šalčininkų savivaldybę buvo kreiptasi dėl dviejų susirinkimų iki 15 asmenų, bet susirinko 150 asmenų, kas yra įstatymo pažeidimas“, – teigia policijos atstovas.
Aštuoni asmenys protesto metu pirmadienį buvo sulaikyti. Visi jie sulaikyti ne dėl nusikalstamų veikų, o dėl nepaklusnumo policijos pareigūnams.
Ne pirmas protestas dėl migrantų
Tai nėra pirmas protestas, kilęs dėl nelegalių migrantų apgyvendinimo šalyje. Jau kelias paras vyksta gyventojų portestas Dieveniškėse.
Tiesa, ten jau situacijos kontrolę iš vietos gyventojų perėmė prieš skiepus, gėjus ir valdžią protestuojantys Šeimų maršo atstovai. Jie ne tik protestuoja prieš nelegalų atvežimą, bet ir reguliuoja, kas gali būti proteste, o kas ne. Pradėjo nurodinėti, kaip elgtis ir patiems Dieveniškių gyventojams ir aktyvistams.
„Lauk! Jūs mums ne pagalbininkai ir jūs mums nereikalingi!“ – štai taip TV3 žinių žurnalistus pasitinka į Dieveniškes protestuoti atvykę Šeimų maršo dalyviai. Prieš gėjus, skiepus, valdžią ir žurnalistus protestuojantys žmonės iš karto ėmėsi reguliuoti, kas, ką gali, o ko ne, vėliavomis dengia kamerų objektyvus.
Neįvedinėti savos tvarkos paprašo viena aktyviausių protestuotojų, gyvenanti Dieveniškėse. Moteris aktyviai reiškėsi ankstesniuose protestuose, tačiau dabar jos nuomonė maršistams – nė motais. Galiausiai maršistai nuveja dieveniškietę šalin.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pareiškė, kad šie susirinkę protestuotojai kenkia valstybei: „Šioje situacijoje labai aktyviai dalyvauja įvairios grupės, tame tarpe grupės, tiek turinčios kažkokių politinių motyvų, tiek galbūt užsiimančios tam tikra neteisėta veikla, ir tas labai jaučiasi. Tas gąsdinimas žmonių, kurstymas, tai yra tikrai veikimas prieš valstybę.“
Žadama, kad dėl nelegalų Dieveniškėse nenusileis: „Mes nuo savo sprendimų nesitraukiame ir tikrai manau, kad bus kažkokie padaryti sprendimai. Aš negalėčiau dabar komentuoti konkrečių sprendimų ir konkretaus laiko.“
Migrantus policija galės uždaryti ir į areštines
Neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusius migrantus policija galės uždaryti ir į areštines – tokį sprendimą pirmadienį priėmė ekstremaliosios situacijos vadovė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Kaip rašoma dokumente, apgyvendinimo vietose veikas, už kurias gali būti sulaikyti, padarę migrantai galės būti uždaromi į areštines iki 48 valandų.
Migrantai, neteisėtai kirtę sieną, taip pat galės būti uždaromi į areštines Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymu, tačiau ne ilgiau kaip 15 parų.
Šiam laikui, kaip numato ministrės įsakymas, į areštines policija galės talpinti „apgyvendinimo vietose esančius užsieniečius, teismo sprendimu sulaikytus dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ilgiau kaip 48 val., pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos kreipimąsi“.
Policijai pavesta užtikrinti į areštines uždarytų užsieniečių apsaugą, maitinimą ir kitas jų teises jų laikymo areštinėse metu.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis antradienį informavo BNS, kad kol kas nė vienas migrantas nebuvo patalpintas į areštinę.
Praėjusią parą 131 nelegalą sulaikę pasieniečiai sako, kad jie vis dar laukia didesnių apgyvendinimo centrų, pasieniečiai jau beveik neturi, kur laikyti sienos pažeidėjus. Saugodami nelegalus nebeturi kada saugoti sienos.
Todėl kartu su Vidaus reikalų ministerija surastas naujas variantas – 1,5 tūkst. vietų palapinių miestelis bus įkurtas Rūdninkuose, Šalčininkų rajone esančiame Viešojo saugumo tarnybos mokymo centre. Bet vietos gyventojai išgirdę tokią žinią iš karto susirinko tartis, kaip reaguoti.
