aliaksandro lukašenkos

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį prasidėsiantį jos teismo procesą už akių pavadino „farsu“ ir prezidento Aliaksandro Lukašenkos „kerštu“, sakydama, kad jai nebuvo leista susipažinti su teismo dokumentais. „Šie teismo procesai nėra jokie teismo procesai.

Vis dažniau kalbama, kad pasaulį ištiks maisto krizė. Tai, kad mūsų parduotuvėse neliko druskos, kitų ilgai negendančių maisto prekių, tikrai nėra joks to įrodymas. Prekybininkai neneigia, kad kai kurių prekių tiekimas stringa, bet bent jau kol kas nemato pagrindo nerimauti – maisto prekių tikrai užtenka. „Prasidėjus karui Ukrainoje padaugėjo ilgo galiojimo prekių pardavimų. Išaugo bakalėjos prekių - konservų, cukraus, kruopų, druskos pardavimas.

Pirmadienį Vilniuje susitikę Lietuvos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai Ingrida Šimonytė ir Markas Rutte (Markas Riutė) aptarė Vakarų paramą Rusijos užpultai Ukrainai, tolesnes sankcijas agresorėms bei saugumo situaciją. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, I. Šimonytė akcentavo, kad būtina toliau visais įmanomais būdais remti Ukrainą, kovojančią ne tik už savo nepriklausomybę, bet ir visos Europos taiką bei stabilumą.

Jungtinės Valstijos iki šiol nematė jokių požymių, kad Rusijos artimos sąjungininkės Baltarusijos pajėgos veikia Ukrainoje, penktadienį pranešė Pentagonas. „Nematėme jokių požymių, kad Baltarusijos kariai ar pajėgos įžengė į Ukrainą“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis). „Nestebime jokio betarpiško Baltarusijos pajėgų įsitraukimo, – pridūrė jis. – Tačiau tai nereiškia, jog to negali įvykti arba kad tai neįvyks.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltarusijos ir Rusijos sprendimas tęsti karines pratybas bei šių šalių pajėgų judėjimas „reikalauja imtis papildomų atgrasymo ir saugumo stiprinimo priemonių Lietuvoje ir visame rytiniame NATO flange“. Apie tai G. Nausėda sekmadienio vakarą parašė savo „Facebook“ paskyroje.

Baltarusijai paskelbus, kad kartu su Rusija vykdomos karinės pratybos nesibaigs, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, jog tai yra aiškus pasirengimas pulti Ukrainą. Apie tai ministras paraė savo „Twitter“ paskyroje. „Rusijos kariai lieka Baltarusijoje, taip pažeisdami garantijas pasitraukti. Tai aiškus pasiruošimas atakuoti Ukrainą link Kijevo ir ateinanti Baltarusijos ankesija“, – rašė G. Landsbergis.

Jei Vladimiro Putino nesustabdysime, jis gali taikytis į Baltijos šalis, sako Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. Apie tai ji kalbėjo dienraščiui „Mail On Sunday“. „Turime sustabdyti Putiną, nes jis nesustos su Ukraina“, – kalbėjo L. Truss. Pasak jos, V. Putinas gali kesintis aneksuoti daugiau buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų. „Baltijos šalys yra rizikoje. Vakarų Balkanai taip pat“, – sakė L. Truss.

Įtempta situacija prie rytinių Europos Sąjungos sienų reikalauja papildomų JAV pajėgų Europoje, trečiadienį pareiškė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Žingsnis, kuomet JAV permes papildomus pajėgumus į Europą, tikrai mūsų laukia, nes situacija to reikalauja“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Anušauskas. Vakarų šalys baiminasi galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių.

Lenkų kariai miške netoli Baltarusijos sienos aptiko negyvą vyrą, prie kurio gulėjo kuprinė ir nigerietiškas pasas, trečiadienį pranešė policija. Maždaug tuzinas negyvų migrantų buvo surasti pasienyje su Baltarusija nuo vasaros, kai tūkstančiai žmonių, daugiausia iš Vidurinių Rytų ir Afrikos, ėmė plūsti prie sienos, vildamiesi patekti į Europos Sąjungą. Pagalbos grupės įspėja, kad aukų gali būti daugiau, ir sako, jog spaudžiant šalčiui bandymai kirsti sieną ypač pavojingi.

 Į Lietuvą atvyksta NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie sekmadienį susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Su NATO ir EK vadovais bus aptarta saugumo situacija regione bei dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos susidariusi padėtis Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.

Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad jos teritorijoje yra apie 7 tūkst. migrantų, iš jų apie 2 tūkst. – pasienyje su Lenkija. Pasak prezidento Aliaksandro Lukašenkos atstovės Natalios Eismant, Minskas grąžins 5 tūkst. tų atvykėlių namo, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel derėsis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ atvėrimo likusiems 2 tūkst. asmenų, stovyklaujantiems pasienyje. Berlynas tokio pareiškimo kol kas nekomentavo.

Rusija imasi visų įmanomų priemonių migracijos krizei Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje išspręsti, taip pat yra pasirengusi suteikti reikiamą pagalbą, antradienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Darome viską, kad padėtume sureguliuoti šią krizę. Kelių Europos Sąjungos šalių, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, atstovai kreipėsi į prezidentą [Vladimirą] Putiną. Mūsų prašoma padėti ir esame pasirengę tai padaryti“, – per spaudos konferenciją kalbėjo S. Lavrovas.

Lietuvos pasienyje Baltarusijoje stebimos keturios migrantų grupės, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Tokių grupių šiai dienai turime apie keturias, kurios yra prie pat valstybės sienos, juda Baltarusijos teritorijoje, taip pat atsirado pakankamai didelis neteisėtų migrantų skaičius ir kituose mūsų užkardų ruožuose, ne tik Kapčiamiesčio, Druskininkų, Kabelių, tačiau ir kitų, pavyzdžiui, Purvėnų“, – žurnalistams penktadienį sakė pasieniečių vadas.

Nelegali migracija iš Baltarusijos tapo dezinformacijos Lietuvoje taikiniu, teigia šalies kariuomenė. Kaip įprastai, dezinformacijos srauto taip pat sulaukė valstybės institucijų sprendimai ir valstybinė santvarka, Lietuvos dvišaliai santykiai su Kinija ir Baltarusija, žmogaus teisių padėtis Lietuvoje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) įvesti naujas sankcijas Baltarusijai ir nepripažinti autoritarinio šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos sprendimų. Jis kalbėjo minint metų sukaktį po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių laimėtoju paskelbtas autoritarinis šalies lyderis Aleksandras Lukašenka.

Pirmadienį Rūdninkuose įvykus policijos ir protestuotojų susirėmimui, visuomenėje kilo nemenka pasipiktinimo banga. Keliami klausimai, ar policija pasielgė tinkamai nuo kelio jėga nustumdama susirinkusius protestuotojus. Nors Vidaus reikalų ministerija teigia, kad protestuotojai buvo agresyvūs ir pareigūnų veiksmai esą buvo pagrįsti, politologai įžvelgia problemą – protestas ne tik dar labiau paaštrino situaciją, bet ir turės įtakos Lietuvos paveikslui Baltarusijos akyse.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, pranešė diplomatai, Bendrijai didinant spaudimą Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą praėjusį mėnesį.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atsisako vertinti Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos paaiškinimus, kodėl buvo užgrobtas į Lietuvą skridęs „Ryanair“ lėktuvas. Premjerės manymu, šio politiko pasisakymų negalima vertinti iš sveiko proto pozicijų. „Į visas Lukašenkos kalbas reaguoti yra labai sudėtinga. Nes toje kalboje buvo pasisakymų, kurie verčia abejoti, ar žmogus suvokia savo valstybės geografiją.

Vyriausybė uždraudė vykdyti skrydžius iš ar į Lietuvos oro uostus per Baltarusiją. Draudimas įsigalios nuo antradienio, draudimo pabaiga nenumatoma. Trečiadienio posėdyje priimtas sprendimas drausti atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis vykdomas per Baltarusijos skrydžių informacijos regioną. Draudimas įsigalios 2021 m. gegužės 25 d. 3 val. „Skrydžiai, kurie vys per Baltarusijos skrydžių reguliavimo zoną, Lietuvoje nebus derinami“, – sakė I. Šimonytė.

Grupė Seimo narių kelia klausimą, kodėl Druskininkuose veikiančiai Baltarusijos valdomai sanatorijai „Belorus“ buvo pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos. Parlamentarai užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio prašė paaiškinti, kodėl sanatorijoje dirbantys asmenys liko be atlyginimų. G. Landsbergis ketvirtadienį Seime atsakė į opozicijos klausimus dėl situacijos Baltarusijos valdomoje Druskininkų sanatorijoje „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos.

Tam, kad Baltarusijoje įvyktų demokratiniai rinkimai, būtinas nuolatinis spaudimas Aliaksandro Lukašenkos režimui, sako demokratinė Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Kad Baltarusijoje įvyktų rinkimai, reikia nuolatinio spaudimo režimui šalies viduje ir išorėje, politinė, ekonominė A. Lukašenkos izoliacija, kad režimas pamatytų, jog mes nepasiduodame, nesustojame ir visas pasaulis yra su mumis.

Lietuva, Latvija ir Estija penktadienį išplėtė sankcijas Baltarusijos režimo pareigūnams ir įtraukė į juodąjį sąrašą informacijos bei sporto ministrus bei milicijos pareigūnus. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS sakė, kad Baltijos šalys koordinuotai sąrašą papildė 28 pavardėmis, siekiant išlaikyti spaudimą Aliaksandro Lukašenkos režimui. „Koordinuojant su latviais ir estais priėmėme sprendimą išplėsti nacionalines sankcijas“, – teigė ministras.

Lietuvos užsienio reikalų ministras penktadienį aptarė situaciją Baltarusijoje kartu su Vokietijos kolega Heiko Maasu. „Turėjome puikų pokalbį su kolega H. Maasu apie situaciją Baltarusijoje ir paramos pilietinei visuomenei svarbą“, – tviteryje pranešė L. Linkevičius. Šis pokalbis vyko prieš antradienį planuojamą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos susitikimą Berlyne.

Aliaksandrui Lukašenkai trečiadienį davus Baltarusijos prezidento priesaiką, ištikimybę jam prisiekė šalies kariškiai. „Baltarusių kariškiai šiandien po valstybės vadovo Aliaksandro Lukašenkos inauguracijos ceremonijos prisiekė ištikimybę liaudžiai ir prezidentui“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Baltarusijai kai kuriuose padaliniuose įvedant aukščiausią karinę parengtį, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis sako tikintis, kad jėgų balansas regione neleis įvykti „beprotiškai katastrofai“. „Visada neadekvatūs asmenys kelia nerimą. Bet aš manau, kad ta jėgų pusiausvyra, balansas, galiausiai, ta pat Rusijos pozicija tikrai, nenoriu tikėti, kad leistų kažkokiai beprotiškai katastrofai įvykti“, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė premjeras.

Lietuviai supranta, kas yra laisvė. Štai kodėl viešieji veikėjai ir aktyvistai didžiausioje iš Baltijos šalių dosniai siūlo politinę ir humanitarinę paramą demokratijos šalininkų sukilimui Baltarusijoje. Ilgai šiame poste dirbantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius buvo diplomatinių pastangų, kurių tikslas – suburti tarptautinę koaliciją prieš rinkimus klastojantį Aliaksandro Lukašenkos režimą ir paremti demokratinę opoziciją, priešakyje.

Baltarusijos prezidento atstovė spaudai Natalija Eismont pranešė, kad Aleksandro Lukašenkos sūnaus, 12-mečio Nikolajaus, „dingimas“ iš oficialiųjų renginių šią vasarą yra susijęs su jo „užsiėmimais mokykloje“. „Maža to, jis aktyviai užsiima sportu, pakankamai rimtai muzikuoja. Apskritai, iš principo, sensacijos čia ieškoma lygioje vietoje. Jos čia nėra,“ – radijui „Kalba Maskva“ pasakojo atstovė.

Žymus JAV aktorius, kovinių filmų žvaigždė, o pastaruoju metu labiausiai išgarsėjęs, kaip aktyvus putinistas, Stevenas Seagalas apsilankė kaimyninėje Baltarusijoje.

Mikroautobusas „Mercedes Sprinter“, kuris priklauso Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos palydinčiam kortežui, pateko į sudėtingą avariją. Paties šalies vadovo automobilių kolonoje nebuvo.

 2010-ųjų gegužę Lietuvos knygynuose pasirodė pirmieji rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija” egzemplioriai. Per tuos penkerius metus buvo išpirkta keliasdešimt tūkstančių šios knygos egzempliorių, todėl praėjus lygiai penkiems metams išleista papildyta šios Kauno mafijos biblija vadinamos knygos versija. tv3.lt skaitytojams siūlome ištrauką iš naujausio knygos leidimo.

Baltarusija, sulaukusi Rusijos kaltinimų ir ekonominių sankcijų dėl prekių reeksporto, kurios sukėlė šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos įtūžį, grąžino į pasienį patikros postus, kurie buvo panaikinti sukūrus Muitų sąjungą. Šiuo metu tikrinami ne tik krovininiai, tačiau ir lengvieji automobiliai. Tai, pasak liudininkų, sukėlė dideles spūstis pasienyje, praneša rbc.ru.

Jo liudijimas D.Kedžiaus byloje viską apvertė aukštyn kojomis. Dėl jo parodymų krito aukščiausi policijos pareigūnai. Visa Lietuva apie jį kalba, tačiau iki šiol jo dar niekas nematė. BTV laida „Lietuvos žinių tyrimas“ šiandien atskleidžia slaptojo bylos liudininko veidą. Garsiausioje pastarųjų metų kriminalinėje istorijoje  visi taškai dar nesudėti. „Lietuvos žinių tyrimas“ surinko informaciją, atskleisiančią slaptojo D.Kedžiaus bylos liudininko Mindaugo Žalimo gyvenimo detales.