Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sako, kad prezidento antrasis metinis pranešimas nedarys jokios įtakos tolimesniems valdančiųjų veiksmams, išvardytos problemos ir jų sprendimo punktai gali būti nepaliesti.
Pasak jų, situaciją apsunkina ir tai, kad valdantieji bei G. Nausėda į šalies problemas žvelgia skirtingai ir tai, kad prezidentas tapo politinių kovų dalyvis.
„Šią kalbą pavadinčiau „vegetaro pasisakymas mėsininkų suvažiavime“. Ir jam labai sunku buvo tą kalbą skaityti, gėrė daug vandens, bet visa tai suprantama. Skaityti pranešimą salėje heiterių, kurie tavęs praktiškai nekenčia, tave nori išmesti iš Europos vadovų tarybos (EVT), yra psichologiškai sudėtinga. Aš jį užjaučiu, nes jis šioje kovoje neturi į ką atsiremti“, – sako B. Ivanovas
Pasigedo tiesioginio kreipimosi į visuomenę
Šalies vadovas metiniame pranešime teigė, kad Lietuva nėra subrendusi kaip demokratinė valstybė „jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose“.
B. Ivanovas pastebi, kad G. Nausėda kalbėdamas apie demokratijos siekimą dėstė labai teisingus dalykus, tačiau abejoja, ar ekscelencija suvokia problemų, kurių dalį jis paminėjo, ištakas: „Abejoju, ar jis suvokia, ką reikia keisti visuomenės požiūryje, kad visi išvardytos ligos simptomai būtų pašalinti“, – priduria jis.
Kreipimąsi į valdančiuosius ir tikėjimą, kad demokratinę valstybę reikia pradėti kurti nuo politikų, o ne nuo visuomenės požiūrio keitimo, jis vadina nesusipratimu ir utopija.
„Aš pasigedau realių įžvalgų, pasirodė, kad prezidentas nesupranta problemos ištakų. <…> Pirmiausia, visuomenei reikia nustoti būti provincija viduje ir pradėti keisti požiūrį į valdžią, suprantant, kad ne žmogus valdžiai, o valdžia žmogui turi tarnauti. Tačiau mūsų tradicija yra priešinga ir kalbant, kad Vyriausybė turi kažką pakeisti – nesuvokiama. Turime pradėti nuo visuomenės“, – teigia B. Ivanovas.
Kalbėdamas apie prezidento pasisakymą dėl demokratijos siekio valstybėje, politologas Lauras Bielinis pabrėžia, kad demokratija Lietuvoje kol kas labai silpna ir nueitas kelias siekiant jos – labai trumpas.
„Neužmirškime, kad Grybauskaitės valdymas buvo tos pačios tradicijos tęsimo tęsinys – kumščio stuktelėjimas į stalą ir griežtas barimas lemdavo sprendimą ir vykdymą. O demokratija yra visų diskusiją visais klausimais drąsiai, nebijant kritikuoti ir išgirsti kritiką, ką mes tik pradedame daryti“, – sako politologas Lauras Bielinis.
Išskyrė pasitikėjimo krizę
L. Bielinis išskiria, kad labai svarbu kalbėti apie pasitikėjimo valdžia krizę visuomenėje, kurią šalies vadovas metinėje kalboje palietė. Ji, anot politologo, egzistuoja visuose lygmenyse – ir politinių partijų tarpusavio santykiuose, ir santykiuose tarp administracijų bei valdžios ir visuomenės tarpusavio santykiuose.
„Tas nepasitikėjimas ardo visuomenę, skaldo ją ir neleidžia bendradarbiauti, kurti tos gerovės valstybės, apie kurią kalba prezidentas ir kuri yra visų siekinys. Mes visi dirbdami ją galime pasiekti, o susiskaldymas nuveda į niekur“, – sako jis.
Politologas pagyrė nuosekliai susietą vidaus politikos ir užsienio politikos problematiką. Jo teigimu, prezidentas išskyrė labai svarbų aspektą – kad tai, kas vyksta vidaus politikoje, yra užsienio politikos aspektas ir tai, kas vyksta užsienio politikoje – tiesiogiai siejama su Lietuva.
„Čia mes matome daugelį problemų, daugelį iššūkių, ypač su Rytų valstybėmis, kurios tiesiogiai daro įtaką ir bando suskaldyti mus iš vidaus. Pasitikėjimas vienas kitu tampa svarbiausia ir, ko gero, pagrindine sąlyga einant į gerovės valstybę ir siekiant jos“, – pasakoja L. Bielinis.
Palygino pirmąjį ir antrąjį pranešimus
Šis pranešimas – antrasis prezidento metinis pranešimas. Praėjusiais metais G. Nausėda akcentavo visuomenės atsparumą pandemijai, susitelkimą ir bendrą atsaką, bet nevengė ir kritikos valstybės institucijoms.
Ekspertų nuomone, pirmoje kalboje buvo matomas prezidentas, kuris iki galo nesuvokia savo atsakomybės, savo galimybių poste.
Antrasis pranešimas demonstruoja, kad prezidentas įaugo į savo vaidmenį, supranta situaciją, gaudosi politinio laiko niuansuose.
„Tokiu būdu mes matome aiškiai suvokiantį situaciją ir siekiantį suvaldyti kintančią situaciją prezidentą. <…> Šiandien mes matėme prezidentą, kuris žino, ko nori ir žino, kaip reikia spręsti klausimus ir ateityje tikrai pamatysime, kad jis dar daug ką padarys“, – sako L. Bielinis
B. Ivanovas išskiria, kad antroji kalba pasirodė kiek drąsesnė, griežtesnė.
„Ši kalba buvo piktesnė, nes akivaizdžiai matyti, kad šita valdžia prezidentui gerokai mažiau patinka nei buvusi – pranešime tai jautėsi. Tas piktumas yra gerai, bet visgi, koją pakiš tai, kad jis neturi į ką atsiremti. Nes vėlgi, žiūrint į analogijas, jo kalbos efektyvumas bus toks pats, koks būtų Gretos Thunberg naftininkų suvažiavime“, – teigia jis.
Valdantieji neatsižvelgs į įžvalgas?
G. Nausėda išskyrė, kad pasitikėjimą šalies piliečiais būtų galima parodyti priimant 3 svarbias iniciatyvas: palengvinant referendumo surengimą, užtikrinant galimybę žmonėms ir toliau tiesiogiai rinkti merus, suteikiant galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų amžiaus.
Tačiau ekspertai dvejoja, kad gali būti į tai atsižvelgta, nes prezidento metinė kalba niekaip neįpareigoja politikų vykdyti jo užbrėžtų tikslų ir pabrėžia, kad tai tik kalba, kurioje prezidentas išsako savo nuomonę.
„Džiugu, jei valdantieji atsiremia į tam tikrus akcentus tam, kad galėtų vykdyti savo politiką. Tačiau nuo Brazausko iki Nausėdos patirčių matome, kad į prezidentines kalbas politikai praktiškai neatsižvelgia. Tai yra trumpalaikio poveikio veiksmas, kuris daro daugiau įtakos viešajam laukui, visuomenei, visuomenininkams nei politikams“, – sako L. Bielinis.
Jam antrina ir B. Ivanovas, sakydamas, kad prezidentas politikų negali priversti veikti, todėl ir visa tai, kas buvo pasakyta, neturi jokios prasmės ir tai yra istorinis faktas: „Suprantama tai, kad tie, kurie nesiruošia įgyvendinti gerovės valstybės, o siekia visais įmanomais būdais ir toliau diskredituoti – darys tą patį, ką darė.
Prezidentas negali nieko priversti to daryti. Jis gali kiek nori apeliuoti į savo vaidmenį Europos vadovų taryboje sakydamas, kad „pažiūrėkit, koks aš geras, kaip gerai tvarkausi, o jūs norite mane iš ten iškrapštyti“, tačiau tai neveikia, nes jis stovi vienas prieš biurokratinę, buhalterinę minią“, – teigia B. Ivanovas.
Daugiau apie prezidento metinį pranešimą skaitykite: čia
