Sociologas Artūras Tereškinas atkreipė dėmesį į opią Lietuvos problemą – LGBT asmenys patiria nemažai skriaudų. Todėl, jo nuomone, tokie renginiai, kaip „Kaunas Pride“ turėtų viešumoje pasirodyti dar dažniau. Tuo tarpu filosofas Gintautas Mažeikis apgailestavo, kad nepakanta LGBT bendruomenei tokia stipri, kad eitynės turėjo vykti aptvertos iš visų pusių – tarsi gete.
Aiškiai išdėstė politinius reikalavimus
Sociologas A. Tereškinas portalui tv3.lt atskleidė, kad teigiamai vertina Kaune įvykusias eitynes ir kad panašaus pobūdžio renginių turėtų būti kuo daugiau.
„LGBT žmonių grupė Lietuvoje yra viena iš labiausiai engiamų ir patiriančių diskriminaciją, ypač jeigu mes kalbame apie privatų gyvenimą. Nėra sudarytų sąlygų šiems žmonėms sudaryti bent partnerystės sutartis. Mes neturime nei santuokos, nei kitų institutų, kurie būtų prieinami LGBT grupei“, – sakė A. Tereškinas.
Jo nuomone, vieši renginiai, susiję su LGBT tema, atkreipia dėmesį į šios bendruomenės patiriamą skriaudą, diskriminaciją.
„Neapykanta arba patyčios šių žmonių atžvilgiu – labai stiprios. Todėl šios eitynės yra vienas iš taikių būdų pakeisti tą padėtį, iškelti savo politinius reikalavimus ir kartu parodyti, kad tie žmonės yra tokie pat, kaip ir kiti, kad jie turi teisę reikalauti tų dalykų, kuriuos turi dauguma Lietuvoje“, – minėjo sociologas.
Turėjo priešintis Kauno savivaldybės spaudimui
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Filosofijos profesorius G. Mažeikis pats dalyvavo „Kaunas Pride“ ir savo įžvalgomis pasidalijo su portalu tv3.lt.
Jis priminė, kad diskusijos dėl LGBT bendruomenės keliamų klausimų Kaune vyksta ne pirmą kartą ir vis sulaukia miesto savivaldybės nepalankaus požiūrio.
Viena ryškesnių iniciatyvų – organizacijos „Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė“ liepos mėnesį rengta diskusija LGBT rūpimais klausimais. Tiek diskusija, tiek platesnio masto renginys – eitynės – susilaukė Kauno administracijos priešiškumo ir gąsdinimų, sakė G. Mažeikis.
„Antroje didelėje akcijoje [„Kaunas Pride“ – aut. past.] pamatėme dar didesnį pasipriešinimą, sakyčiau, <...> žūtbūtinį “, – teigė G. Mažeikis.
Kauno savivaldybė iš pradžių nedavė leidimo „Kaunas Pride“ eitynėms, todėl organizatoriai kreipėsi į teismą. Po dviejų teismo procedūrų Kauno miesto administracija pralaimėjo ir buvo įpareigota suderinti renginio vietą bei laiką.
Taip pat profesorius sukritikavo viešoje erdvėje pasklidusius neigiamus Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pasisakymus apie LGBT eitynes. Pasak jo, meras ne iki galo suvokia, kokia šio renginio prasmė ir užsibrėžti tikslai.
„Tikslas yra demokratija. Ten eina ne tik LGBT bendruomenė, o visi tie, kas pasisako už lygias žmogaus teises, už moterų teises, už pačias įvairiausias teises. Žinoma, akcentas yra LGBT. Miesto meras aiškiai nesusigaudo, nei kas čia vyksta, nei kodėl vyksta. Todėl jo interviu pakankamai banalūs ir nežinia, į ką nukreipti, skatinantys tik agresyvumą“, – portalui tv3.lt sakė G. Mažeikis.
Renginio metu eisenos dalyviai greta miesto savivaldybės skandavo „Tu ne mūsų meras!“. Šūkis buvo skirtas V. Matijošaičiui, kuris anksčiau yra viešai pareiškęs keistus juokelius dėl smarvės Kaune ir LGBT eitynių.
Sociologo A. Tereškino nuomone, tokia Kauno mero pozicija tik pagilina tarp savivaldybės ir LGBT bendruomenės įsiplieskusį konfliktą.
„Politikai, merai ar netgi Seimo nariai turėtų būti lyderiai. Tokie lyderiai, kurie suvokia žmogaus teisių reikšmę. Dabar atrodo, kad Kauno meras iš viso tiesiog žemina šią žmonių grupę. Atrodo, kad ji neverta viešos erdvės, neverta trumpo pasirodymo Laisvės alėjoje, kas prieinama, pavyzdžiui, kitoms grupėms. Tai parodo apskritai Kauno valdžios ribotumą ar mero matymo ribotumą“, – nurodė VDU Sociologijos katedros profesorius.
Antimitinguotojų agresija trukdė džiaugtis renginiu
Profesorius G. Mažeikis nurodė, kad eitynių dalyviai buvo pasiruošę galimam antiprotestuotojų puolimui, tačiau dėl sumanaus organizavimo ir atsakingo policijos darbo rimtesnių susidūrimų buvo išvengta.
„Kaunas Pride“ organizatoriai pasirodė labai teisiškai brandūs, taip pat suprantantys savo atsakomybę už visų dalyvių saugumą. Geras susitarimas ir suderinimas su policija, žūtbūtinis vengimas bet kokių provokacijų – visa tai pasiteisino“, – eitynių saugumą įvertino G. Mažeikis.
Pats eitynėse dalyvavęs G. Mažeikis apibūdino ir antiprotestuotojų veiksmų pasekmes – pasak jo, agresyvus elgesys kėlė įtampą ir smukdė šventinę nuotaiką.
„Kita, agresyvioji pusė nepaprastai įžeidinėjo, visokeriopai siekė sukelti riaušes, bandė organizuoti smurto akcijas, bet policijos pareigūnų dėka visų šitų problemų pavyko išvengti. Vis dėlto šitas agresyvumas nesuteikė galimybės labai jau džiaugtis eisena. Tai buvo padaryta, kad džiaugsmo būtų mažiau“, – komentavo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad „Kaunas Pride“ buvo sužaloti 2 žmonės, į eisenos dalyvius mėtyti kiaušiniai, vienas asmuo buvo apipiltas alumi. Fiksuota viešosios tvarkos pažeidimų, neapykantos kurstymo atvejų. Policija sulaikė 22 asmenis, pradėjo 5 ikiteisminius tyrimus.
Sociologas A. Tereškinas pridūrė, kad toks prie „Kaunas Pride“ eitynių susirinkusių asmenų priešiškas elgesys atspindėjo nemažos dalies visuomenės nuomonę.
„Visuomenė ne tik netolerantiška, bet ir labai agresyviai nusiteikusi šios grupės atžvilgiu. Tai vyksta ir dėl to, kad nėra politinės valios pakeisti padėtį. Jeigu būtų pakeisti įstatymai ir mes stipriau, energingiau reaguotume į neapykantos nusikaltimus, netgi virtualioje erdvėje išreikštą neapykantą prieš šiuos žmones, tada padėtis turėtų keistis“, – padėtį įvertino jis.
G. Mažeikis apgailestavo, kad ne visi norintys galėjo dalyvauti eitynėse. Laisvės alėja buvo užblokuota policijos iš visų pusių, todėl nemažai žmonių, palaikančių „Kaunas Pride“, nepakliuvo į eiseną ir atsidūrė anapus užtvarų. „Matėme alėjos šonuose daugybę žmonių, kurie palaikė su plakatais ir įvairia kita simbolika“, – sakė G. Mažeikis.
Galima spėti, kad dalies norinčių dalyvauti eitynėse neįleido dėl saugumo sumetimų ir didelio susirinkusių asmenų skaičiaus, minėjo G. Mažeikis. Jo teigimu, niekas tiksliai dalyvių neskaičiavo, tačiau sudėjus abi puses – „Kaunas Pride“ dalyvius ir eitynių priešininkus – susidarytų daugiau nei 3 tūkst. žmonių.
„Visi, kurie dalyvavo, labai aiškiai suprato, kokioje Lietuvos visuomenėje gyvename ir kad apie šį skaudulį reikia diskutuoti, kaip galima, plačiau ir įvairiau, kad sumažintume būsimas įtampas ir apgintume kai kurių Lietuvos piliečių teises“, – svarstė filosofas G. Mažeikis.
Įžeidinėjo visus iš eilės
Portalas tv3.lt teiravosi, kaip profesorius G. Mažeikis vertina antimitinguotojų elgesį. Juo labiau, kad dalis priešiškai nusiteikusių asmenų buvo pasitelkę krikščionišką atributiką.
„Visi žmonės buvo vienodai įžeidinėjami, nežiūrint, ar jie yra homoseksualūs, ar heteroseksualūs, ar palaiko žmogaus teises, ar siekia LGBT bendruomenės tikslų. <...> Ir kai kurie religingi žmonės, nusiteikę kovoti prieš „didįjį blogį“, kurį jie įsivaizduoja, nematydami nei kokie čia žmonės stovi, nei ką jie atstovauja“, – sakė G. Mažeikis.
„Diskutuoti ten nebuvo, su kuo. Jeigu prie ko nors prieini iš protestuojančių prieš eiseną, tai absoliuti dauguma apsiribodavo kelių žodžių įžeidimais. Arba kryžiais: nuo palaiminimo, kad atleidžia nuodėmes, iki prakeikimų“, – situaciją pasakojo jis.
Tačiau profesorius atkreipė dėmesį, kad antimitinguotojai ne visi naudojo krikščioniškus simbolius. Protestuotojų grupės buvo labai įvairios, sakė jis.
„Kai kurie buvo bažnyčios atstovai, kai kurie – amžini kovotojai prieš pedofilus (besitęsianti ten Garliavos istorija), taip pat įvairūs ultradešiniųjų grupių jaunimo atstovai“, – teigė G. Mažeikis.
Aptverta Laivės alėja priminė getą
Praūžus „Kaunas Pride“ renginiui, G. Mažeikis „Facebook“ paskyroje pasidalino, kad dalyvavimas eitynėse prilygo buvimui gete. Už tokį palyginimą profesorius susilaukė kritikos, kad tai esą menkina Holokausto atminimą.
G. Mažeikio manymu, tokia kritika yra nepagrįsta ir nepelnyta, nes etninių, rasinių, socialinių ar kitokių mažumų getai egzistuoja visame pasaulyje.
„Čia ne vieno mano buvo palyginimas, galbūt aš tik vienas užrašiau. Daugelis asmenų eidami, sakėme, kad jaučiamės kaip gete. <...> Paryžiuje, Londone, Niujorke, San Franciske yra afroamerikiečių, LGBT, lenkų, italų, ne tik žydų getai“, – sakė jis.
Profesorius nurodė, kad Laisvės alėjos aptvėrimas tvora ar netgi betono plokštėmis, taip pat ir kitos judėjimą varžančios konstrukcijos priminė geto sandarą. „Toks visos Laisvės alėjos hermetiškas apsupimas nustebimo ir dalyvius, galbūt gerąja ar blogąja prasme. <...> Tokio pakliuvimo į uždarą ratą nebuvo galima su niekuo kitu lyginti“, – minėjo profesorius.
Kritikai G. Mažeikio pavartotą žodį „getas“ susiejo su 1941 m. Vilniuje ir Kaune buvusiais žydų getais, kuriuos panaikinus, nacių režimas gabeno žydus į koncentracijos stovyklas. „Įsivaizduojama buvo, kad kažkokiu būdu įžeidžiu Holokausto atmintį, nors mano palyginime nebuvo jokio žodžio nei apie žydus, nei apie Holokaustą“, – teigė G. Mažeikis.
Tačiau, prasidėjus diskusijai apie žydų genocidą, filosofas priminė kai kuriuos istorinius faktus – skaudžią LGBT bendruomenės praeitį.
„Naciai suimdavo visus homoseksualius vyrus ir iš tų, kuriuos identifikavo, apie 65 proc. žmonių sunaikinti koncentracijos stovyklose. Vėliau, Gulago metu, visi homoseksualūs asmenys, kurie buvo identifikuojami taip pat ir Lietuvoje, buvo siunčiami baisiausiomis sąlygomis į Gulagą ir dauguma iš jų negrįžo. Jeigu buvo pradėta kalbėti apie tai, kad mes įžeidėme kažkieno jausmus, buvo priminta apie tai, kad LGBT asmenys buvo vienareikšmiškai persekiojami nacizmo ir stalinizmo laikotarpiu. Tačiau Lietuvoje nėra LGBT bendruomenės istorijos, kuri pasakotų, kaip šie asmenys kentėjo ir buvo persekiojami totalitarizmo metu“, – paaiškino G. Mažeikis.
Pokyčiai visuomenėje vyksta iš lėto
VDU Sociologijos profesorius A. Tereškinas nurodė, kad, norint pakeisti visuomenės požiūrį į LGBT bendruomenę, reikia apsišarvoti kantrybe.
„Pokyčiai, kurie vyksta visuomenės lygmeniu, jie yra labai lėti. Juos veikia dažnai konservatyviai nusiteikę politikai arba organizacijos, kurios turi labai stiprią, didelę tribūną Lietuvoje ir savo demagogiją labai plačiai skleidžia“, – įvardijo A. Tereškinas.
Neskaitant politikos, pokyčiai galėtų bręsti ir švietimo srityje. Pasak A. Tereškino, vienas „Kaunas Pride“ organizatorių iškeltų reikalavimų galėtų pagerinti požiūrį LGBT asmenis Lietuvoje.
„Reikėtų ar mokyklose, ar užklasinėse grupėse mokyti LGBT žmonių gana tragiškos istorijos. Ši žmonių grupė buvo diskriminuojama įvairiausių santvarkų. <...> Taip pat parodyti apskritai šio judėjimo iškilimo prielaidas. Kad paaugliai arba mokiniai geriau suvoktų, kas sudaro šią grupę, kokie jos politiniai tikslai ir kokie iš jų pasiekti pasaulyje. Švietimas bent kažkiek <...> padėtų atverti akiratį“, – apibendrino sociologijos mokslininkas.
