Naujienų agentūra BNS šešiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 13-kos svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.
Trylika apklaustųjų mano, kad daugiausia reikšmės turėjo Lietuvos prisijungimas prie EBPO, dešimt prie svarbiausių įvykių priskiria ir mokesčių reformą.
Toliau rikiuojasi Vokietijos milžinės „Continental“ pradėta statyti 95 mln. eurų vertės elektronikos komponentų automobiliams gamykla Kaune bei Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa iki 2025 metų.
Narystė EBPO – Lietuvos tarptautinis pripažinimas
Po trejus metus trukusių derybų gegužės 3 dieną Lietuva oficialiai pakviesta prisijungti prie EBPO konvencijos, stojimo į organizaciją sutartis pasirašyta gegužės pabaigoje.
„EBPO narystė – Lietuvos ekonominės brandos pripažinimas ir rimtas papildomas taškas reputacijai bei žinomumui“, – teigė banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Algirdas Bartkus mano, kad narystė EBPO labai keičia šalies įvaizdį, siejasi su stipria investicijų apsauga, priimtinais verslo standartais ir aplinka, o tai, pasak jo, itin svarbūs niuansai pritraukiant investicijas.
„Jeigu išsivysčiusių šalių bloke buvo abejonių dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų ar galimybių, narystė EBPO yra tai, kas tas abejones pašalina, ir tai sudaro pagrindą realizuoti prekybinį ar investicinį potencialą, kurio anksčiau neišėjo realizuoti dėl įvairių nuogąstavimų“, – sakė A. Bartkus.
Be to, anot jo, narystė EBPO gali paveikti ir šalies kredito reitingus, kurie turi tiesioginį poveikį skolinimosi kainai.
Bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas sako, kad „Continental“ pradėjus investicijas Lietuvoje, šalis gavo ir tarptautinio gamybos ir inžinerijos milžino pripažinimą.
Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė statybas Kauno LEZ pradėjo liepą. Penki apklausti ekonomistai mano, kad šios investicijos – vienas svarbiausių 2018 metų ekonominių įvykių.
„Continental“ atėjimas į Lietuvos pramonės sektorių gali tapti ledlaužiu kitų pramonės įmonių investicijoms į Lietuvą ir suvaidinti panašų vaidmenį, kurį suvaidino „Barclays“ atėjimas į Lietuvos paslaugų sektorių 2009 metais“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Kiek simboliška, kad būtent „Barclays“ šiais metais paskelbė apie pasitraukimą iš Lietuvos, tačiau tai nebesustabdys vis didėjančio investicijų srauto į Lietuvą, ką puikiai iliustruoja „Moody's Corporation“ sprendimas atidaryti savo biurą Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Mokesčių reforma – pokyčiai daugeliui šalies gyventojų
Devyni BNS apklausti analitikai mano, kad tarp svarbiausių ekonominių įvykių yra ir seimo patvirtinta bei nuo sausio įsigaliosianti mokesčių reforma, kuri, anot ekspertų, turės ilgalaikių pasekmių.
Pertvarka numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir išplėsti jo taikymo ribas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad mokesčių reforma nepakeis žmonių uždirbamų pinigų apimties, tačiau pirmą kartą darbuotojas pagaliau matys, kiek iš tikro jis uždirba ir kiek mokesčių sumoka.
„Tai bus ne tiek ekonominis, kiek mentalinis pokytis. Be to, mokesčių sistema taps paprastesnė ir suprantamesnė. Vietoje sąvokų „darbo vietos kaina“, „atlyginimas ant popieriaus“ ir „atlyginimas į rankas“ pagaliau turėsime aiškų ir skaidrų „iki mokesčių“ ir „po mokesčių“, – komentavo Ž. Šilėnas.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė sako, kad mokesčių reforma palies daug šalies gyventojų, didins jų perkamąją galią ir galbūt mažins šešėlį darbo santykiuose.
Trys apklaustieji mano, kad reikšmingi ir sprendimai apie 15 proc. didinti gamtinių dujų bei elektros kainas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas mano, kad „kainų augimas neaplenks nė vieno Lietuvos sektoriaus bei gyventojo, kurio sąlyginai kišenę papildanti mokesčių reforma gali tapti tik energetinių išteklių brangimą kompensuojančia grimasa“.
Tarp reikšmingų įvykių – „Moody's“ atėjimas, neįvykęs „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas, „Vilniaus prekybos“ plėtra
Trys apklausti ekonomistai įsitikinę, kad reikšmingi Lietuvai ir šiemet paskelbti tarptautinės kapitalo rinkų bendrovės „Moody's Corporation“ planai Vilniuje atidaryti naujausią biurą Europoje.
„Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Lauros Galdikienės teigimu, „Moody's“ atėjimas ne tik sukurs darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams, bet tikėtina, stiprins ir žmogaus teises šalyje – tai buvo vienas iš įmonės kriterijų renkantis, kur investuoti. Tai, kad Lietuva atlaikė šį iššūkį, rodo, kad „judame pirmyn ne tik pagal investuotojams objektyvius kriterijus, bet ir tolerancijos srityje“.
Trys ekspertai kaip vieną svarbiausių įvykių pasirinko neįvykusį mažmeninės prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimo sandorį.
„Tai, kad Konkurencijos taryba neleido susijungti „Rimi“ su „Palink“, yra aiški žinia verslui, kad taryba sustiprintai žiūrės į tokį dirbtinį rinkos žaidėjų skaičiaus mažėjimą jautriose gyventojams srityse. Tai globali kryptis ir laisvos rinkos šalininkai supranta, kad silpnėjanti konkurencija kenkia laisvai rinkai“, – sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos katedros vedėjos Jonės Kalendienės, šis įvykis reikšmingas tuo, kad konkurencija viename jautriausių sektorių Lietuvoje nesumažėjo.
T. Povilauskas mano, kad didelę reikšmę turėjo ir „Vilniaus prekybos“ grupės plėtra užsienyje – Lenkijos mažmeninės prekybos tinklų „Stokrotka“ ir „Sano“, Švedijos ir Estijos vaistinių tinklų „Apoteksgruppen“ bei „Ulikool Apteek“ įsigijimas.
Anot ekonomisto, tai yra pavyzdys stambiam Lietuvos verslui, kad „esame pajėgūs pirkti įmones ne tik Rytų ar Vidurio, bet ir Šiaurės Europos šalyse. Be to, šio sandorio pasekmė yra ir „Maxima grupės“ obligacijos, kurios buvo didžiausia kada nors privačios įmonės Baltijos šalyse obligacijų emisija tarptautinėse rinkose“.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad vienas svarbiausių šalies ekonomikai procesų buvo įsisiūbavusi protekcionizmo banga – augantys importo tarifai tarp JAV ir daugelio kitų pasaulio šalių.
Pasak jo, nors šiemet Lietuvai tiesioginių pasekmių dėl to buvo nedaug, jau 2019 metais protekcionizmas gali tapti pasaulinės prekybos stagnacijos ar net nuosmukio pagrindu.
„Lietuvai tai labai svarbu, nes esame viena atviriausių pasaulio ekonomikų, labiausiai priklausomi nuo importo ir eksporto“, – teigė N. Mačiulis.
Du apklausos dalyviai išskyrė ir Jungtinių Valstijų „The Blackstone Group“ sprendimą už 1 mlrd. eurų įsigyti 60 proc. vieno didžiausių Baltijos šalių bankų „Luminor“ akcijų paketą.
