Viena Europa nepajėgi
Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Laurynas Kasčiūnas mano, kad pabėgėlių krizę galima suvaldyti tik tuomet, jei būtų panaikintas problemų šaltinis – išspręstas konfliktas Sirijoje ir pažabota ISIS. Tačiau to bent jau artimiausiais metais padaryti nesišviečia.
„Jeigu kažkokiu būdu išspręsime konfliktą Sirijoje, nugalėsime Islamo valstybę, sukursime tam tikros atramos taškus tame regione naujai galios pusiausvyrai, kuri garantuotų stabilumą, galbūt ši krizė būtų dalinai suvaldyta. Tačiau viena Europa nebus pakankamai pajėgi tą padaryti, tam reikia amerikiečių, o iki JAV prezidento rinkimų nematau galimybių, kad šalis pasiųstų sausumos pajėgos į Siriją, kas gali būti neišvengiamai reikalinga“,– kalbėjo analitikas.
Padėtis, pasak jo, gali pasikeisti, jeigu JAV rinkimus laimės respublikonų kandidatas ar Hilary Clinton, tačiau šiemet didelių permainų pabėgėlių srityje tikėtis nereikėtų – ši krizė, sako L. Kasčiūnas, kelis metus dar tikrai tęsis.
Pašnekovas nurodo, kad bent šiek tiek suvaldyti krizę padėtų, jeigu Turkija sutiktų su Vokietijos siūlymais už atlygį palaikyti pabėgėlius ilgiau pas save stovyklose:
„Bandoma ieškoti tarpinių variantų, tartis su turkais, kad jie prisiimtų buferinės zonos vaidmenį už daugiau pinigų, kad pabėgėliai pabūtų Turkijos stovyklose ilgiau, ir tik po truputį dalimis Europa juos pasiimtų ir pasidalintų viduje. Valdymo instrumentas šitoje vietoje atsirastų, jeigu turkai su tuo sutiktų, tačiau tam nėra visiškų garantijų“, – teigė L. Kasčiūnas.
Visgi jis pabrėžia, kad šios priemonės, kaip ir Europos valstybių išorinių sienų didesnė kontrolė, padėtų tik šiek tiek suvaldyti procesą, tačiau jį išspręstų Sirijos konflikto stabilizavimas.
Migrantų nemažės
„Kita vertus, žiūrint BVP vienam gyventojui Egipte, Alžyre, Maroke, kurios laikomos labiau išsivysčiusios Afrikos šalimis ir palygintume tą skaičių su Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, jis skirsis kokius šešis-septynis kartus. Reiškia, yra ekonominės migracijos trauka, o Afrikoje gyventojų skaičius per kelis dešimtmečius dvigubės. Tai rodys, kad ši migracija yra nuolatinė būklė. Taip pereiname prie fundamentalių analizių, kas skatina emigraciją“, – kalbėjo politologas.
Jo teigimu, „romantizmo laikotarpis“, kai Europa bandė spręsti pabėgėlių klausimą atvirumu, baigėsi ir dabar net pačios tolerantiškiausios šalys – Švedija, Vokietija – ėmė griežtinti sienų kontrolę.
Lietuvoje, L. Kasčiūno teigimu, ši problema bus pereinama lengviau, nes į mūsų šalį pabėgėliai nesiveržia:
„Lietuvoje – kritinio taško pozicijos keitimuisi nematau. Pagal mūsų pritrauktų pabėgėlių skaičių, matome, kad mes nesame svajonių šalis pabėgėliams, tai mums yra lengviau, bet mums nereikėtų prisidėti prie valstybių, kalbančių apie žalią šviesą pabėgėliams“, – sakė jis.
Vokietiją paliko „ant ledo“
Islamo tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius sako, kad visa bėda buvo tame, kai Europos šalys nesisolidarizavo su Vokietija ir nepadėjo jai pakankami sprendžiant pabėgėlių klausimą.
„Vokietija buvo palikta „ant ledo“ Vengrijai, Čekijai, Slovakijai, Lenkijai, iš dalies ir Lietuvai atsisakius jai pagelbėti. Vokietija padarė taktinę ir strateginę klaidą, galvodama, kad yra Europos solidarumo idėja, kad kažkaip Europos valstybės solidarizuosis ir su Vokietija, ir su žmonėmis, kurie, buvo manoma, bėga nuo pragaišties savo tėvynėse, kad Europos Sąjungos narės imsis ir spręsis išvien tą iššūkį. Vokietijai teko vienai, na, dar su Švedija, dorotis su šiuo iššūkiu. Tad natūralu, kad Vokietijai nepavyko atrinkti pelų nuo grūdų“, – kalbėjo E. Račius.
Profesorius pabrėžia, kad, reaguojant į naujus iššūkius, taip pat migrantų įtariamai padarytus chuliganiškus ir lytinio pobūdžio nusikaltimus Kelne, pabėgėlių atrinkimo klausimas dabar yra užaštrintas, šalys imasi naujų priemonių, kad neįsileistų potencialių nusikaltėlių.
Pabėgėlių krizės nesuvaldys
Visgi E. Račius nurodo, kad pabėgėlių krizės Europai išspręsti nepavyks, nes šalys neveikia solidariai.
„Nėra tokio dalyko kaip Europa, yra Junkeris (Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris – red.), kurio niekas neklauso ir kuriam nesiseka, ir yra Merkel (Vokietijos kanclerė Angela Merkel – red.), kuri stengiasi kažką daryti, dar Švedija – daugiau nieko nėra. Kam gali pavykti, kai nėra darančių? Žmonės turi bandyti daryti. Europos Sąjungos aukščiausi vadovai kalbasi, bet sprendimų nepriima, o jeigu priima, jų neįgyvendina, nes nėra susitelkimo, solidarumo, bendros vizijos“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, pati pavojingiausia išcentrinė jėga eurointegracinei vizijai yra nacionalistinis primordializmas, atgimęs daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių.
„Lenkijos pavyzdys yra geriausias. Ji jau iki rinkimų buvo pasakiusi, kad nepriims tų perkeltų asmenų. Dabar kalbėti apie susikalbėjimą tarp Lenkijos ir kitų ES narių nėra jokių galimybių“, – sakė E. Račius.
Pasak jo, 2016-aisiais metais pabėgėlių sumažės tose šalyse, kurios pradės statytis sienas. Jeigu Vokietija nutartų pasistatyti saugomą sieną, E. Račius sako, kad pabėgėlių masė pradės kauptis kitoje, Rytinėje ir Centrinėje Europos dalyje (ne Lietuvoje, nes ji per maža).
Tačiau emigrantų srautas iš Šiaurės Afrikos, Azijos, E. Račiaus teigimu, kitąmet nemažės, nes tam nėra priežasčių.
„Europa turėtų laukti milijono ar pusantro milijono žmonių, kurie norės atvykti į Vakarų Europą, ir čia apsistoti nuolatos. Čia kalba eina apie tai, kiek tos valstybės imsis priemonių įsileisti, atrinkti ir po to deportuoti žmones. Kur ta masė žmonių pasuks – aš labiau žiūrėčiau į Centrinę ir Rytų Europą. Vengrijos siena ją galbūt santykinai apsaugos, bet slovakai dar tokios sienos nestatė, galbūt dalis pabėgėlių teks ir lenkams. Tad tas procesas, kuris prasidėjo vasarą, tęsis ir šiais metais“, – kalbėjo islamo tyrinėtojas.
Trūksta žinių
E. Račius nurodė, kad visoje šioje situacijoje jį labiausiai piktina tai, kad, nepaisant to, kad yra daug kalbama, tame kalbėjime jis nemato daug suvokiamo turinio.
„Pradėčiau nuo sąvokų painiojimo – pabėgėlio, perkeltojo asmens ar išeivio sąvokos suplakamos arba viena pristatoma už kitą. Visa painiava prasideda nuo kalbos, o kalba yra žinojimas. Žinojimo trūkumas, kuriuo manipuliuojama politiniame lygmenyje, labiausiai liūdina“, – sakė jis.
Viltis dėl Turkijos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, socialinių mokslų daktaras Tomas Janeliūnas tv3.lt sakė, kad pabėgėlių krizės kol kas suvaldyti nepavyksta, o problemų kyla vis daugiau.
„Be to, kad problemų kyla natūraliai dėl didelio jų skaičiaus, apgyvendinimo, nuosekliu integravimu, jos yra dar labiau didinamos per tokius informacinius skandalus (kaip įvykių Kelne nušvietimas– red.) ir pranešimus, kuriais dar labiau sureikšminama problema ir įtampa visuomenėje dar labiau padidėja“, – sako jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad 2016 metais protestų prieš pabėgėlius dėl jų didelio srauto gali daugėti, tačiau tai, pažymi jis, didele dalimi priklauso nuo to, ar pavyks įgyvendinti susitarimus su Turkija, kuri sutiko daugiau dėmesio skirti pabėgėlių stovykloms, labiau riboti išvykimą į Europą, ir nuo to, kaip keisis situacija Sirijoje ir Irake – ar ten bus aktyvūs kovos veiksmai, ar įvyks regiono stabilizavimas.
Tad pašnekovas, remdamasis Turkijos vaidmeniu pabėgėlių krizės kontekste, išlaiko optimizmą:
„Kol kas dar per anksti kalbėti apie Turkijos pasižadėjimų rezultatus. Šalis pasižadėjo, ir kažkas vyksta, bent pastaraisiais metais nematome didėjančio pabėgėlių srauto, jis yra kažkiek stabilizuotas, ir galbūt šios tendencijos bus pozityvios“, – sakė jis.
Migrantai iš Šiaurės Afrikos ir Azijos į Europą pradėjo plūsti praėjusių metų vasarą – po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasikelbė atverianti duris šiems bėgantiems nuo karo asmenims.
Pabėgėlių srautas nuolat augo, kaip ir įtampa visuomenėje. Pabėgėlių krizę dar labiau paaštrino tai, jog Naujųjų metų naktį Kelne įvyko 516 teisės pažeidimų, iš kurių apie 40 proc. – seksualinio pobūdžio (įskaitant du pranešimus apie išprievartavimą), o savaitgalį Angela Merkel pažadėjo deportuoti su jais susijusius migrantus, net jeigu tam reiktų keisti galiojančius teisės aktus.
2015 metais vien Vokietija sulaukė 1,1 mln. prieglobsčio prašymų, Prancūzija – 80 tūkst.
