„Lietuva, kaip ir bet kuri kita šalis, žiūri į visą derybinį paketą. Manau, kad bus kalbama ne tik apie sanglaudos lėšas, bet ir tolesnį Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą, paramą žemės ūkiui - išmokų ūkininkams sulyginimą su Europos Sąjungos narių senbuvių gaunamomis išmokomis, paramą infrastruktūros jungtims, pasienio apsaugai ir panašiems dalykams“, – LRT radijui sakė Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak jo, pagrindinis Lietuvos argumentas derybose dėl sanglaudos lėšų buvo ir yra susijęs su tuo, kad šalies ekonominio išsivystymo lygis išlieka mažesnis nei ES vidurkis.
„Tai yra tradicinis argumentas, ši parama turėtų prisidėti prie spartesnio šalies ekonomikos augimo. Iš dalies dėl spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo nei vidutiniškai Europos Sąjungoje Lietuvai vien dėl statistinių priežasčių ateityje ši parama turėtų mažėti, nes kuo turtingesnė šalis darosi, tuo ji mažiau turėtų pretenduoti į šitą paramą“, – aiškino R. Vilpišauskas.
Buvusi finansų ministrė, parlamentarė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva bandys pasinaudoti šalies padalinimu į du statistinius regionus – Vilniaus, kur išsivystymas viršija ES vidurkį, ir likusios Lietuvos.
Anot parlamentarės, tai derybose gali tapti svarbiu argumentu, tačiau jis taip taip pat parodo ir ES paramos lėšų panaudojimo problemas Lietuvoje.
