Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimą, kuris leis karantino metu dirbti parduotuvėms, kurios užtikrins įėjimą iš lauko pusės bei teiks paslaugas, kurioms būtinas ne ilgesnis nei 20 minučių tiesioginis kontaktas. Taip pat įstaigos turi riboti pirkėjų ir lankytojų srautą.
Privalu užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kvadratinių metrų vienam pirkėjų tenkantį prekybos plotą arba pasirūpinti, kad vienu metu būtų aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.
Reikalaujama, kad būtų užtikrintos ir higienos, sveikatos saugos sąlygos, žmonės atidarytose parduotuvėse nesibūriuotų. Pirmosios parduotuvės, atitinkančios šiuos kriterijus, ketvirtadienį jau atvėrė duris, bet ekonomistai neskuba džiūgauti. Pasak jų, ekonomikos atsigavimas iš komos užtruks, o socialinės pasekmės bus skaudesnės, nei dabar manome.
Veryga turi užleisti sceną Šapokai
Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad ne ekonomistai, o infektologai turi spręsti, kaip ir kada bus švelninamas karantinas. Pasak jo, jei įrankius į rankas atiduosime ekonomistams, jie išsyk viską paleis, kad ekonomika vėl imtų veikti.
„Kiek galima atleisti ir kokios sąlygos, tai išties svarbūs klausimai. Svarbu žinoti, kaip verslai gali veikti, kokie privalo būti atstumai patalpose. Kol kas šios sąlygos yra atskleistos normuotai. Todėl gana sunku padaryti išvadą, kuris verslas yra nusipelnęs išeiti į rinką. Trūksta konkrečių sąlygų, kurios sakytų, kas yra saugu, o kas ne. Būtent tada būtų galima vertinti, ar verslas atitinka tam tikras sąlygas, o gal gali prie jų prisitaikyti“, – kalbėjo analitikas.
Pasak jo, tam tikros įstaigos, tarkime, odontologai ar kirpėjai, prisiėmę rizikas, gal jau galėtų teikti paslaugas. Tai viena iš strategijų, kai sveikiems žmonėms reikia leisti dirbti, naudoti daugiau greitųjų testų, kurie greičiau parodytų, ar žmogus serga.
„Mes turime mąstyti ne per tą prizmę, ar jau laikas prekiauti, tarkime, sodinukais, bet numatyti labai aiškias sąlygas, pagal kurias gali veikti verslas ir tada kritiškai įvertinti, ar jis gali prisitaikyti“, – kalbėjo M. Dubnikovas, pabrėžęs, kad tai būtų racionalesnis požiūris į problemą.
Jis pripažino, kad nuoskaudų tarp verslų gali kilti ir dėl to, kad vieniems bus leista atsidaryti anksčiau, o kitiems – vėliau. Tam, pasak analitiko, irgi reikia pagrindimo, logiškų paaiškinimų.
„Ligoninės gydo, bet kas gydo verslą? Šiandien verslas yra komoje. <...> Tiesa, šiandien kalbėti, kas gerai, o kas blogai pasielgė, nereikėtų. Istorikai gal ištirs, kas kaip elgėsi. Visi žmonės vertina ateitį, kaip toliau gyvensime. Šioje vietoje reikia pradėti kalbėti apie ateitį, tai yra – nebe apie sveikatą, o apie pinigus.
Gal jau atėjo momentas, kai per spaudos konferencijas turėtume matyti ne sveikatos, bet finansų ministrą, kuris turėtų atsakinėti į klausimus. Pikas jau praeitas, gal turėsime kitų, bet dabar svarbu leisti jiems pasiilsėti, koncentruotis į kitas veiklas. Tas, kuris padarė darbą, galėtų eiti į budėjimo režimą, jei užsižaisime su skelbimu, kiek vakar susirgo ar numirė, tai mes nepereisime į kitą krizės fazę, jos valdymą. Jau laikas valdyti ekonominius ir finansų srautus“, – sakė M. Dubnikovas.
Pasak jo, jau reikia atstatinėti pasaulį, kuris apgriuvo dėl krizės.
Darbdaviai viename laive su Vyriausybe
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) vadovas Danas Arlauskas sakė, kad darbdaviai dalyvauja Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje, todėl žinojo apie ruošiamus pakeitimus. Pasak jo, darbdaviai supranta, kad negalima laikytis pozicijos, jog viskas būtų kuo greičiau „išlaisvinta“.
„Mes kalbėjome, kad dabar galima leisti veikti tiems, kurie parduoda statybos medžiagas, augalus, nes dabar pavasaris, svarbu žmonėms leisti kažkuo užsiimti. Esame pirmame švelninimo etape, yra numatyti, berods, keturi. Paskutiniame etape bus koncertai ir sporto varžybos, situacijos, kur sunkiai gali numatyti rizikas. Tai, matyt, atsidarys tik tada, kai virusas bus suvaldytas“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Jis pripažino, kad nuoskaudos tarp verslininkų, kodėl vieniems leidžiami vieni dalykai, o kitiems ne – būta.
„Kalbėjome, kad štai, jei „Maxima“ prekiauja ne tik maistu, bet ir buitinėmis prekėmis, kodėl to paties negalėtų daryti ir „Depo“, kurie turi ne tik sodo ir baldų prekių, bet ir maisto.
Tai tokio ekonominio ir socialinio sąžiningumo klausimų išties būta. Visgi kalbant apie dabartinę situaciją ir lyginant ją su kitais verslais, svarbu pasakyti, kad nuoskaudų kaip ir nesimato. Vadovaujamasi kita logika, svarbu yra žmonių srautų kontrolė. Tiktai ne visi prekybos tinklai bus atidaryti. Reikia suprasti, kad iš šios krizės ne visi išeis vienodai sušlapę drabužius. Rinka negailestinga, toks gyvenimas“, – sakė darbdavių atstovas.
Jis pripažino, kad gana sunku paskaičiuoti pritaikytų priemonių efektyvumą ir pagrįstumą, nes nevykdomas nuolatinis monitoringas.
„Kol kas matome tik bedarbių skaičius, o monitoringo sistemos neturime ir negalime turėti. Nes priemonės nebuvo paleistos. Matysime po savaitės ar dviejų, kaip veikia atlaisvinimas. Žinoma, būtų gerai žinoti kitų šalių patirtį, tarkime, kaip tvarkytasi po Ebolos ar SARS. Deja, Europos Sąjunga (ES) neturi tokio monitoringo. Taip pat, kaip ir su užimtumo programomis. ES skiriami pinigai, bet stipraus atsekamumo, kiek tai efektyvu, – stinga“, – tikino D. Arlauskas.
LDK vadovas svarstė, kad gali nutikti ir taip, jog ir vėliau negalėsime įvardyti, kurios priemonės buvo efektyvios, o kurios ne. Taip, jo teigimu, yra todėl, kad Lietuvoje mes daug ką darome intuityviai.
Karantinas turės socialinę kainą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad karantinas švelninamas nežymiai ir tik maža dalis verslų pajus pagerėjimą po šio trečiadienio Vyriausybės sprendimo.
„Gali būti, kad net tie nedaugelis verslų, kurie atsidarys, daug klientų nesulauks. Žmonės vis dar atsargiai žiūri į karantino švelninimą. Didžioji dalis prekybos įmonių, tarkime, tie, kurie yra įsikūrę didžiuosiuose prekybos centruose, negali atnaujinti savo veiklos, nes neturi atskiro įėjimo iš lauko. Taigi kol kas pačios griežčiausios karantino priemonės lieka galioti. Nekalbama apie vaikų darželių, mokyklų atidarymą. O tokį sprendimą priėmė daugelis ES valstybių, net tos, kurios buvo labiausiai paliestos viruso“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, Lietuvoje susirgimo ir mirčių skaičius procentaliai yra vienas mažiausių visoje Europoje. Šiuo metu, pasak N. Mačiulio, sprendžiame subtilų klausimą, kiek galima rizikuoti dėl tolesnio viruso plitimo ir kiek toliau patirti ekonominių ir socialinių kaštų dėl karantino.
„Klaidingai manoma, kad yra pasirinkimas tarp gyvybių ir pinigų. Taip nėra. Karantino atveju yra nemaži socialiniai nuostoliai. Dėl to dalis pasaulio valstybių neįvedė karantino. Taip yra tikintis, kad socialinė atsakomybė bus aukščiau ir rekomendacijų užteks gyventojams laikytis nurodymų. Mes matome, kad strategija tam tikrose šalyse pasiteisina, panašu, kad yra alternatyvų karantinui“, – sakė jis, pabrėždamas, kad galima buvo leisti daugiau mažmeninės prekybos įmonių dirbti, bet buvo pasirinktas kitas variantas.
Jis tikino, kad karantinas kasdien didina bedarbių skaičių – kuo ilgiau jis tęsis, tuo daugiau bedarbių turėsime. Per gilias ekonomines krizes socialinės problemos tik paūmėja, todėl, pasak ekonomisto, privalu suprasti, kad griežtos karantino priemonės turi didelius socialinius kaštus, kurie nebus lengvai pašalinami.
Portalas tv3.lt primena, kad vos prasidėjus karantinui dirbti leista tik maisto prekių, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos parduotuvėms, tiesa, dirbo ir alkoholio parduotuvės, kurios savo asortimente turėjo šiek tiek maisto produktų. Kiek vėliau leista atsidaryti ir sodinukų prekyvietėms, kurios veikė lauke.
